Turėjo kur atsivėsinti

Viršutinės Lietuvos zoologijos sodo teritorijos skyriaus kuratorė Rimgailė Pėtelytė-Brazaitienė priminė, kad dauguma čia esančių gyvūnų, tokių kaip liūtai, žirafos ar raganosiai, atkeliavo iš daug šiltesnių platumų.

„Jie lengvai pakelia tokius karščius. Atrodo, nepakeliamai karšta, o jie guli saulėkaitoje ir kaitinasi“, – apie vasarišką subtropinių ir tropinių gyvūnų kasdienybę pasakojo ji.

Vis dėlto ne vien dykumų gyventojai čia gyvena. Pavyzdžiui, laisvėje šaltesnėse teritorijose karaliaujantis amūrinis tigras po kelis sykius per dieną eidavo atsivėsinti į aptvare per rekonstrukciją įrengtą baseiną. Daugeliui sunku patikėti, kad tigrai, priešingai nei daugelis kitų kačių šeimos atstovų, mėgsta maudytis. Todėl baseine atsigaivinti mėgęs tigras sulaukdavo lankytojų nuostabos.

Gelbėtis nuo kaitros padėjo ir geriamasis vanduo. „Daugelio gyvūnų voljerai ne saulėkaitoje: jie turi galimybę pasirinkti pavėsį, visada turi šalto, šviežio vandens“, – apie įrengtų automatinių gertuvių naudą sakė R. Pėtelytė-Brazaitienė.

Pokytis: L. Stacevičius ir R. Pėtelytė-Brazaitienė džiaugiasi, kad po renovacijos Zoologijos sodo gyventojai įkurdinti geresnėmis sąlygomis, turi daugiau galimybių judėti. / G. Miglinaitės nuotr.

Lankytojų kaitra neišgąsdino

Lietuvos zoologijos sodo direktorės pavaduotojas Lauras Stacevičius sakė, kad vasaros karščiai sodo lankomumo nepaveikė.

„Visus metus nuo atidarymo, galbūt žiema buvo kiek ramesnė, lankytojų skaičius buvo gana pastovus“, – argumentavo administracijos darbuotojas.

Darbo dienomis Zoologijos sodas sulaukdavo apie 1–1,5 tūkst. lankytojų, o savaitgaliais – iki 4 tūkst. Vien per šiuos metus Ąžuolyno parke esantį sodą aplankė 460 tūkst. žmonių.

„Tai labai džiugi žinia, nes tiek lankytojų Lietuvos zoologijos sode niekada nebuvo“, – pasiektu rekordu dalijosi L. Stacevičius.

Perspektyva: apuokas kol kas gyvena nerestauruotame laukinių paukščių aptvare, tačiau ateityje bus renovuota ir ši erdvė. / G. Miglinaitės nuotr.

Rekonstrukcijos darbai nestoja

L. Stacevičius pabrėžė, kad daugiau kaip 80 proc. atsinaujinęs Zoologijos sodas per rekonstrukciją padidino gyvūnų voljerus taip, kad kuo labiau atitiktų reikalavimus. Gyvūnai turi pasirinkimo laisvę – būti lauke ar viduje. Voljeruose jiems įrengta daugiau užimtumo objektų, tarp jų – ir slėptuvių.

Įrengus stiklo sienas, lankytojai patogiai gali stebėti gyvūnų gyvenimą. Įstiklintos ir kai kurios patalpų sienos, tai ypač patogu šaltuoju metu.

Atsinaujinęs zoologijos sodas susiduria su sena problema – lankytojai atsineša savo maisto ir šeria gyvūnus.

Direktorės pavaduotojas pabrėžė, kad darbai nesustos. „Planuojame įrengti daugiau stiklinių sienų, kad lankytojai geriau matytų gyvūnus iš tam tikrų kampų, o ne per grotas. Nors pagrindinė rekonstrukcija baigta, vis žvelgiame į ateitį“, – dalijosi planais L. Stacevičius.

Zoologijos sodo apačioje esančioje, dar nerekonstruotoje paukščių zonoje ketinama įrengti lankytojų centrą, kuriame būtų patogu susipažinti su sparnuočiais.

Šie metai Lietuvos zoologijos sodui buvo ypatingi ne vien dėl rekonstrukcijos. R. Pėtelytė-Brazaitienė džiaugėsi naujausiais Zoologijos sodo gyventojais, kurių per visą 86-erių metų istoriją nebuvo. Skruzdėda, neseniai atvykęs tinginys įrašė savo rūšis į Zoologijos sodo kroniką pirmą kartą. Teritorijoje galima pamatyti ir raganosių, gepardų, avijaučių, kurių anksčiau teko atsisakyti dėl netinkamų sąlygų. Ateityje sodas planuoja įkurdinti dar daugiau gyvūnų.

Apetitas: žirafos, įspūdingo ūgio gyvūnai, per dieną suėda 55–66 kg pašaro. / G. Miglinaitės nuotr.

Prašo saugoti gyvūnus

Tačiau atsinaujinęs Zoologijos sodas susiduria su sena problema – lankytojai atsineša savo maisto ir šeria gyvūnus.

Viršutinės teritorijos skyriaus kuratorė teigė, kad kartais žmonės nesupranta skirtumo tarp mažųjų zoologijos sodų, kur galima gyvūnus kiek nori liesti ir šerti parduodamu ar atsivežtu maistu, ir Lietuvos zoologijos sodo.

R. Pėtelytė-Brazaitienė remiasi vien šiemete patirtimi, kai iš aptvarų tenka išnešti po kelis kibirus lankytojų duodamų maisto produktų.

„Gyvūnai laikosi jiems nustatytų mitybos normų ir dietų, kurios suteikia jiems galimybę gyventi 30–40 metų, ėdesio jie gauna pakankamai“, – tikino Zoologijos sodo darbuotoja.

Ji apgailestavo, kad dėl neatsakingo lankytojų elgesio kenčia gyvūnai. Dažnai jiems prireikia ir veterinarų pagalbos. Tad Lietuvos zoologijos sodo darbuotojai prašo visų būti atsakingų, atsižvelgti į gyvūnų gerovę ir jausti pagarbą sodo gyventojams.