– Galbūt jūsų laukia įtarimai kažkokioje byloje, dėl to sugalvojote trauktis? 

– Čia vienas iš dažniausių klausimų, kuriuos išgirdau po šio pareiškimo. Turbūt, kad ir kaip aiškinčiau, kad taip nėra, jūs nepatikėsite. Galiu pasakyti, kad tai – visiškas absurdas. Antra versija buvo, kad mane ištiko vidurio amžiaus krizė, tai čia arčiau tiesos. Pastarųjų metų visos politinės aplinkybės, susijusios su manimi, su dalyvavimu prezidento rinkimuose, su pirmininkavimu Darbo partijoje, yra komplikuotos, ir ne pirmą dieną kėliau sau klausimus, ar esu tinkamoje vietoje. 45 metai yra tas laikas, kai turbūt dar įmanoma bandyti kabintis už profesinių dalykų ir bandyti įrodyti sau, kad gyvenimas egzistuoja ir už Seimo sienų.

Antra versija buvo, kad mane ištiko vidurio amžiaus krizė, tai čia arčiau tiesos.

–  Andrius Kubilius sėkmingai tęsia politinę karjerą daugybę dešimtmečių – juk čia nieko blogo. 

– Džiaugiuosi už kolegą, bet ne visi Andriai renkasi vienodą kelią. Kiekvienas renkasi tai, ką jis nori, tai kaip jis įsivaizduoja. Esu matęs įvairiausių dalykų ir turbūt daug dažnesnis atvejis, kai iš politikos išneša kojom į priekį, nei žmonės išeina patys. Dažnai didžiąją dalį politikų, kuriuos išrenkame, nuvertiname nepelnytai ir apipilame įvairiausiais negražiais epitetais, o juk žmonės pergyvena. Pelnytas teisimas būna 10–15 proc. politikų, visa kita – nepelnytai. Esame pratę, kad politikai gali dirbti už dyką, kad gali kaip kempinė sugerti visas neigiamas emocijas, kad juos galima kaltinti viskuo. Ir tai turbūt yra dalis tiesos, bet politikai irgi žmonės, ir kartais tie dalykai pakankamai jautriai nugula viduje.

– Pasitraukėte iš Darbo partijos po nesėkmingų rinkimų, dabar bandėte ateiti į Seimą su Regionų partija. Gal tiesiog bloga kompanija?

– Niekada gyvenime nieko nekaltinu, išskyrus patį save. Viskas, ką darau, yra tik mano ir mano atsakomybė. Dėkoju Regionų partijai, kad mane priėmė, kad mane iškėlė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

– Jūsų profesija – inžinierius–konstruktorius. Grįšite į tą pačią sferą? 

– Naudodamasis proga, gal kažkam reikia 16 metų buvusio politiko, inžinieriaus–konstruktoriaus, kuris nesugeba konstruoti.

– Ką darysite po Seimo kadencijos pabaigos? 

– Sąžiningai norėčiau grįžti prie savo piligriminių kelių. Praeitais metais apie 1 tūkst. km pėsčiomis nuėjau. Gyvenime reikia visada daryti tai, kas teikia malonumą. Kiekviena minutė, kiekviena sekundė, kiekviena diena yra aukso vertės, nes mes niekada nežinome, kiek jų yra likę.