Tai – didžiausias būsimų studentų skaičius tarp visų Kauno aukštųjų mokyklų. Pastebima ir tai, kad Kauno kolegija pagal būsimų pirmakursių skaičių ir toliau lyderiauja ne tik Kaune, bet ir Lietuvoje. Šiemet ši aukštoji mokykla yra trečia pagal priimtųjų studijuoti skaičių – ją lenkia tik Vilniaus universitetas ir Vilniaus kolegija.

Daugiau nei pusė įstojusiųjų studijuos valstybės finansuojamose vietose

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms Jolanta Bareikienė pažymi, kad šiemet vykusios diskusijos ir pokyčiai dėl minimalaus konkursinio balo kartelės, privalomojo matematikos valstybinio brandos egzamino stojant ir į valstybės nefinansuojamas vietas, reikalavimo abiturientams būti išlaikius 3 valstybinius brandos egzaminus įnešė nežinomybės, tad stojimų rezultatų buvo laukiama su nekantrumu.

„Stojančiųjų į Kauno kolegiją turime šiek tiek mažiau, tačiau pokyčiai nėra drastiški. Kadangi laikėmės 3,2 minimalaus konkursinio balo kartelės tiek į valstybės finansuojamas, tiek į valstybės nefinansuojamas vietas, tai turėjo įtakos stojančiųjų skaičiaus sumažėjimui. Daliai abiturientų šis balas buvo nepasiekiamas, o dalis kolegijų ir universitetų kartelę nuleido gerokai žemiau, todėl mažiau ambicingi abiturientai pasirinko tas aukštąsias mokyklas. Tikimės, kad studijas Kauno kolegijoje pasirinko labiau motyvuoti ir geriau pasirengę abiturientai“, – sakė direktoriaus pavaduotoja studijoms J. Bareikienė.

Jolanta Bareikienė. Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijoje aukščiausi konkursiniai balai buvo į medicinos studijų krypties studijų programų valstybės finansuojamas vietas: Burnos higienos, Dantų technologijos, Kosmetologijos ir Kineziterapijos studijų programas. Studijas kolegijoje rugsėjį pradės 12 šimtukininkų, o daugiau nei 62 proc. įstojusiųjų studijuos valstybės finansuojamose vietose. Populiariausių koleginių studijų programų dešimtuko viršuje – Ikimokyklinis ir priešmokyklinis ugdymas, kaip ir praėjusiais metais, populiariausių dešimtuke atsidūrė ir Kosmetologijos studijų programa.

Šiais metais LAMA BPO pirmą kartą buvo teikiama antroji konkursinė eilė, skirta aukštojo mokslo prieinamumui didinti. Šiai eilei buvo skirta 10 proc. valstybės finansuojamų vietų. Kauno kolegijoje šia eile pasinaudojo 17 stojančiųjų.

„Matome, kad tai geriausiai pasiteisino medicinos studijų kryptyje“, – pridūrė Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja studijoms.

Kauno kolegijos nuotr.

Orientacija į kokybę leido įsitvirtinti tarp lyderių

Kauno kolegijos direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui dr. Inga Stravinskienė džiaugiasi, kad ir šiemet, konkurencinei situacijai dėl minimalaus konkursinio balo kartelės tarp aukštųjų mokyklų tapus dar stipresnei, Kauno kolegija ir vėl sulaukė didžiausio įstojusiųjų skaičiaus tarp Kauno aukštųjų mokyklų.

„Svarbu paminėti, kad priėmėme nemažai kokybinių sprendimų dėl studijų programų paketo optimizavimo, keičiančių stojimo rezultatų situaciją. Norintiems studijuoti siūlome išties platų studijų programų spektrą, vis labiau besiplečiančias galimybes įsitraukti į mokslinius taikomuosius tyrimus ir meno veiklą, plačios geografijos tarptautines galimybes studijuoti, atlikti praktiką pažangiose užsienio aukštosiose mokyklose, kai kurių studijų programų atveju – ir verslo bei kitose organizacijose“, – dalijosi dr. I. Stravinskienė.

 Inga Stravinskienė. Kauno kolegijos nuotr.

Direktoriaus pavaduotoja organizacijos vystymui pažymi, jog, remiantis anksčiau įstojusių studentų apklausų rezultatais, sprendimui stoti į Kauno kolegiją įtaką darė ir geri darbdavių, absolventų atsiliepimai apie studijas ir jų kokybę: „Tai – per daugelį metų sukurtos ir patikimos studijų kokybės Kauno kolegijoje rezultatas.“

Atnaujintas studijų programų paketas Alytaus fakultete

Stiprinant aukštojo mokslo studijas Lietuvoje, nuo liepos pradėjo veikti trys atsinaujinusios kolegijos. Tarp jų – prie Kauno kolegijos prisijungusi Alytaus kolegija, kuri veiklą tęsia kaip Kauno kolegijos Alytaus fakultetas. Šie pokyčiai leis išsaugoti regione vykdomas aukštojo mokslo studijas, būsimiems studentams pasiūlyti daugiau ir regiono poreikiams aktualių studijų programų.

Nors šiemet priimtųjų studijuoti Alytaus fakultete – mažiau, Kauno kolegijos direktorius dr. Andrius Brusokas atkreipia dėmesį, kad buvusioje Alytaus kolegijoje nesilaikyta pereinamojo balo kartelės, todėl buvo atsivėrusi spraga į studijas patekti net ir itin žemus įvertinimus brandos atestate turintiems asmenims.

Kauno kolegijos nuotr.

„Vienas svarbių pasikeitimų šiemet – kilstelėta kokybės riba ir nustatytas minimalus konkursinis balas, kas, be abejonės, taip pat padarė įtaką priėmimui. Mūsų kolegijoje principingai orientuojamės į studijų kokybės užtikrinimą, tą įrodo ir reitingų rezultatai – Kauno kolegija jau ne vienus metus užima 1–2 vietas tarp Lietuvos kolegijų“, – sakė Kauno kolegijos direktorius.

Aukštosios mokyklos vadovas priduria, jog dėl ilgų valstybinių registracijos procesų naujas studijas Alytuje stojantieji galėjo rinktis bene mėnesiu vėliau negu visi dalyvaujantys bendrajame priėmime, bet net ir tokiomis nelygiavertėmis sąlygomis pasiektas teigiamas rezultatas.

Kolegijos bendruomenė džiaugiasi, kad naujosios, Kauno kolegijos inicijuotos programos stojantiesiems pasirodė patrauklios ir sulaukė susidomėjimo – naujas studijų programas pasirinko 38 asmenys.

„Naujovės Alytaus regioną sudomino. Įsiklausę į bendruomenių poreikius, šiemet inicijavome Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo, Socialinio darbo studijas. Bendra tendencija tokia: Alytuje didžiausio stojančiųjų susidomėjimo sulaukė tos studijos, kurių esminė paskirtis – rūpestis žmogumi, daugiausia kvietimų studijuoti sulaukė pasirinkusieji Bendrosios praktikos slaugą, Ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą“, – dalijosi dr. A. Brusokas.

Andrius Brusokas. Kauno kolegijos nuotr.

Be naujų studijų programų, priėmimas Kauno kolegijos Alytaus fakultete šiemet taip pat buvo vykdomas į jau anksčiau realizuotas informatikos, inžinerijos, sveikatos, technologijų, verslo ir viešosios vadybos mokslų studijas.

Artimiausiuose planuose – mokslinių taikomųjų tyrimų centras

Kauno kolegijos Alytaus fakultete numatoma plėtoti bendruomenės kolegijos (angl. community college) koncepciją. Padalinio veikla bus grindžiama mokymosi visą gyvenimą principais: vykdomos aukštojo mokslo studijos, veiksiančiame STEAM atviros prieigos centre įgyvendinamos mokinių formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklos, atliekami tiriamieji darbai ir projektai, teikiamos kvalifikavimo ir perkvalifikavimo paslaugos. Alytuje planuojama stiprinti ir naująsias maisto technologijas, kurti maisto technologijų laboratorijas.

Kauno kolegijos nuotr.

Kauno kolegijos direktorius pažymi, kad šis kolegijų reorganizavimas kuriama vertę regionui – manoma, kad Kauno kolegijoje ilgus metus puoselėjama bendruomeniškumo ir kokybės kultūra suteiks naują postūmį Alytaus apskričiai, studentams, dėstytojams. Valstybės reformai skirtos lėšos leis kompleksiškai prisidėti prie mokslinių taikomųjų tyrimų vystymo, studijų programų konsolidavimo ir kitų sprendimų, kurie svarbūs sprendžiant bendras švietimo sistemos problemas.

„Mūsų atveju valstybės investicijos, skirtos jungimui, artimiausiais metais bus sutelktos mokslinių taikomųjų tyrimų centro, vadinamojo Foodtech and Health Innovation Hub, atsiradimui. Centras bus orientuotas į maisto ir sveikos gyvensenos tyrimus ir inovacijų vystymą. Ketiname telkti dėmesį  IT, robotikos sprendimų paieškai medicinos, maisto mokslo srityse, plėtosime sveikatai palankių maisto produktų kūrimą“, – sakė dr. A. Brusokas.