Šis teikimas – pirmas oficialus žingsnis, siekiant patvirtinti Lietuvos atstovą Komisijoje. Kiek anksčiau buvusio  premjero kandidatūrą premjerė Ingrida Šimonytė jau suderino su šalies vadovu, jai pritarė ir valdančioji koalicija.

„Norėčiau pradėti formalias procedūras dėl A. Kubiliaus kandidatūros teikimo, kadangi valdančiosios daugumos frakcijos susitiko, apsvarstė paramą ir, manau, kad kliūčių pradėti procedūrą nėra, todėl, kad mūsų procesas yra barokiškai sudėtingas“, – posėdžio metu kalbėjo ministrė pirmininkė.

„Noriu tikėti, kad ir opozicijos frakcijos, jeigu vertins objektyviai, galės per save perlipti ir įvertinti A. Kubiliaus patirtį ir gebėjimus“, – pabrėžė I. Šimonytė.

Lietuvos kandidatą į eurokomisarus siūlo Vyriausybė, jai turi pritarti šalies vadovas ir Seimas.

Vėliau, po vasaros pertraukos Briuselyje numatyti kandidatų klausymai atitinkamos srities Europos Parlamento (EP) komitetuose.

Tuomet EP plenarinėje sesijoje bus balsuojama dėl visos Komisijos sudėties patvirtinimo.

Ekspremjero pavardė pradėta svarstyti, kai G. Nausėda nepalaikė konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio kandidatūros.

Šalies vadovas A. Kubilių vadino aktyviu ir nuosekliu politiku, o iš kovos dėl šio posto pasitraukusį užsienio reikalų ministrą – siauro profilio varžovu.

Pasak Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, balsavimas dėl Lietuvos atstovo EK gali būti rengiamas tiek neeilinės sesijos metu tiek ir prasidėjus Seimo rudens sesijai, rugsėjo 10 dieną.

Pats A. Kubilius savo kandidatūrą vertina atsargiai ir teigia, jog prioritetu laikytų portfelį, kuriame Lietuva turi išskirtinės patirties. Vienas iš tokių – plėtros.

Nuo 2019-ųjų EP dirbantis A. Kubilius šiemet į jį buvo perrinktas antrai kadencijai. Politikas aktyviai pasisako už glaudesnius Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės šalių ryšius, gausesnę paramą Rusijos užpultai Ukrainai ir griežtesnę laikyseną Kremliaus atžvilgiu.

Plačiau – LNK vaizdo įraše: