„Pagrindinė susitikimo (su Gediminu Šimkumi – ELTA) tema buvo apie būsto įperkamumą ir prieinamumą. Visai neseniai Lietuvos bankas yra paskelbęs savo strategiją, aš pateikiau mūsų matymą. Mes manome, kad viena vertus Vakarų Europos miestuose yra užaštrėjusi būsto prieinamumo ir įperkamumo problema, artimoje ateityje gali būti, kad Vilniuje, Kaune matysime tas pačias tendencijas“, – antradienį žurnalistams kalbėjo A. Armonaitė.

„Nenorime, kad mūsų miestuose, šalyje nekilnojamą turtą valdytų vien investiciniai fondai, norime, kad ir vidurinė klasė turėtų galimybę įsigyti nuosavą būstą. (...) Manau, apeliacija į nuosavybę yra turtingos visuomenės prielaida“, – tikino ji.

A. Armonaitė teigė, kad šalyje reikia būsto įperkamumo bei prieinamumo strategijos, taip pat atsižvelgti į tai, ar yra tinkama pasiūla rinkoje.

„Aptarėme galimas priemones. Pirmas dalykas, akivaizdu, kad Lietuvoje reikia ir būsto įperkamumo, ir prieinamumo strategijos. Šiuo metu visa apimančio matymo nėra. (...) Nuo vystymo iki paklausos, pasiūlos mechanizmų strategijos reikia“, – sakė ministrė.

Norime, kad ir vidurinė klasė turėtų galimybę įsigyti nuosavą būstą. (...) Manau, apeliacija į nuosavybę yra turtingos visuomenės prielaida.

 

„Antras dalykas būsto pasiūlos klausimai, ar pakankamai yra statoma ir, ar galiausiai kaina, kurią žmonės moka už būstą, yra jiems pasiekiama. Jeigu didesnė pasiūla, automatiškai ir kaina yra geresnė“, – pažymėjo ji.

Laisvės partijos pirmininkė taip pat tikino, kad būtų galima svarstyti galimybę socialiai jautrioms grupės kompensuoti dalį pradinio įnašo.

„Trečias dalykas tai atsakingo skolinimosi taisyklės. Šiuo metu tiems, kas nori gauti paskolą yra ir pradinio įnašo reguliavimas, ir pajamų 40 proc. reguliavimas mokant mėnesinę įmoką, tai griežtos taisyklės, ne visur jos pasaulyje egzistuoja, Lietuvoje jos vienos griežtesnių. Diskutavome, ar įmanoma jas laisvinti“, – teigė A. Armonaitė.

„Yra galimybių kompensuoti dalį pradinio įnašo socialiai jautrioms grupėms, (...) tokios pradinės kryptys, reikia tolesnių diskusijų“, – aiškino ji.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus tikino pristatęs LB tyrimą bei pagrindines kryptis, kaip būtų galima stiprinti būsto prieinamumą.

„Mes kalbėjome apie būsto prieinamumą, pristačiau dar kartą LB tyrimą ir keturias pagrindines kryptis, kaip reiktų sustiprinti būsto prieinamumą, kas apima tiek įperkamumą, tiek nuomos rinką, kaip ją būtų galima papildomai reguliuoti, kad gyventojai būtų labiau apsaugoti“, – sakė G. Šimkus.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje – 7 metinių atlyginimų. Šis rodiklis tebėra tarp geresnių ES šalių rodiklių.

Kaip parodė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) užsakymų „Sprinter tyrimų“ kovo–balandžio mėnesiais atlikta šalies gyventojų apklausa, būsto įperkamumas yra didžiausią susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 56 proc. – sutinka, kad įperkamo būsto pasiūla jų gyvenamuose miestuose ir rajonuose yra nepakankama.

Tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas (69 proc.), taip pat pajamų trūkumas – tai sudaro kliūtį įsigyti savo namus 36 proc. gyventojų.