- „Kauno dienos“, BNS, ELTA inf.
- [2]
- [2]
- Teksto dydis:
- Spausdinti [3]
Protestuodami prieš planus Serbijoje atidaryti ličio kasyklą, į gatves išėjo tūkstančiai žmonių. Projekto kritikai kalba apie galimą žalą gamtai, šalininkai nurodo daugybę jo privalumų.
Protestai ir politika
Praėjusį šeštadienį keleto aplinkos apsaugos asociacijų raginimu centrinėje Belgrado aikštėje susirinko įspūdinga protestuotojų minia. Dalis protestuotojų užėmė dvejų Belgrado geležinkelio stočių bėgius, vėliau žadėjo blokuoti ir daugiau eismo maršrutų.
Reaguodamas į protestus, kurių pastarosiomis dienomis vyko daugiau nei 40 Serbijos miestų, šalies prezidentas Aleksandaras Vučićius prabilo apie galimybę surengti referendumą dėl ličio kasybos projekto. Tačiau vargu, ar jį dar galima sustabdyti.
Netoli Loznicos miesto, Jadaro slėnyje, Serbijos vakaruose, glūdi didžiausi Europoje ličio klodai. Manoma, kad jo čia galima išgauti apie 58 tūkst. t – tiek pakaktų pagaminti 1,1 mln. elektromobilių baterijų.
Anglijos ir Australijos kalnakasybos milžinės „Rio Tinto“ projektas pastaraisiais metais buvo nuolatinė Serbijos politinės darbotvarkės tema. Telkiniai buvo aptikti 2004 m., tačiau Serbijos vyriausybė po kelias savaites trukusių protestų, kuriuos sukėlė susirūpinimas dėl aplinkos ir visuomenės sveikatos, 2022 m. kasybos projektą sustabdė.
Šiemet, po atitinkamo Serbijos konstitucinio teismo sprendimo, vyriausybė grąžino licencijas. A. Vučičius, kurio partija pernai gruodį laimėjo parlamento rinkimus, birželį patikino: investuotojai suteikė naujų garantijų, aplinkos apsaugos klausimas vystant šį projektą taps prioritetu.
„Rio Tinto“ savo ruožtu pasmerkė plačią dezinformacijos kampaniją, paremtą „šmeižikiškais elementais“, „nepagrįstais teiginiais“, neva projektas pakenks vandens ištekliams, dirvožemiui, biologinei įvairovei, oro kokybei ir žmonių sveikatai.
Tačiau protestuoja ne tik besirūpinantys aplinkosauga. Aplink planuojamą kasyklą gyvenantys Serbijos ūkininkai nerimauja dėl jiems priklausančių žemės plotų likimo.
Milijardai investicijų
„Jei viską įgyvendinsime, [kasykla] gali būti atidaryta 2028 m., – laikraščiui „Financial Times“ sakė Serbijos lyderis, pridūręs: – tai lūžio momentas šaliai ir visam regionui.“
Šie A. Vučičiaus žodžiai – ne vien skambi metafora. Jadaro slėnio litis atveria naujų galimybių ne vien Serbijai, bet ir Europos pramonei.
Manoma, kad jo čia galima išgauti apie 58 tūkst. t – tiek pakaktų pagaminti 1,1 mln. elektromobilių baterijų.
Baltuoju auksu ir XXI a. nafta vadinamas litis – pagrindinis komponentas gaminant akumuliatorius, naudojamus elektromobiliuose, taip pat išmaniuosiuose telefonuose ir kituose elektronikos įrenginiuose. Neseniai Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo: ES labai priklausoma nuo Kinijos, kuri šiandien kontroliuoja didesnę pasaulinės ličio kasybos dalį ir iš kurios senasis žemynas importuoja 97 proc. ličio. „Akumuliatoriai, kuriais maitinami mūsų elektromobiliai, iki 2050 m. padidins ličio poreikį 17 kartų“, – sakė U. von der Leyen. Tad Serbijos litis sumažintų ES priklausomybę nuo Kinijos.
Dar 2023 m. rugsėjį Serbija pasirašė ketinimų protokolą su EK dėl strateginės partnerystės baterijų ir žaliavų srityje. Liepą Serbijos ir Vokietijos, kurios automobilių pramonė suinteresuota pažangios technologijos plėtra, lyderiai, dalyvaujant EK vicepirmininkui Marošui Šefčovičiui, pasirašė ketinimų protokolą dėl Jadaro slėnio ličio išgavimo aplinką tausojančiu būdu.
Taip pat buvo pasirašytas supratimo memorandumas su Vokietijos valstybiniu investicijų ir plėtros banku „KfW Group Bank for Reconstruction and Development“, „Rio Tinto Group“ ir koncerno „Mercedes-Benz“ vadovybe.
Susitarimai labai svarbūs abiem pusėms. Serbijai tai – didžiausia tiesioginė užsienio investicija jos istorijoje.
Belgrado tikslas – sukurti elektromobilumo vertės grandinę nuo žaliavų gavybos iki baterijų gamybos. Tai reiškia valstybės pajamas, darbo vietas ir investicijas, kurias A. Vučičius skaičiuoja 6 mlrd. eurų. Vokietijos kancleris Olafas Scholzas patikino: akumuliatorių gamykla bus statoma ir Serbijoje.
„Nebus jokio projekto be visapusiškos apsaugos, ir mes žinome, kad tai įvyks, nes į Serbiją pakviesime geriausius Europos ekspertus“, – per liepą Belgrade vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą žadėjo A. Vučičius.
Politiniai aspektai
Projektas svarbus ir dėl politinių aspektų. Nors Serbijai yra suteiktas kandidatės į ES statusas, A. Vučičius ir kiti vyriausybės politikai palaiko glaudžius ryšius su Rusija. Ekonomiškai naudingi santykiai su ES neleistų Serbijai dar labiau suartėti su Maskva ir Pekinu.
Minėto susitarimo proga Vokietijos žiniasklaidos kalbintas O. Scholzas palankiai kalbėjo apie tolesnę Serbijos integraciją į ES. „Kitas susitikimas šiame kontekste įvyks spalio viduryje, tai turėtų suteikti mūsų aiškų įsipareigojimą Vakarų Balkanų valstybių europinei perspektyvai“, – sakė kancleris.
Ličio projekto kritikai nuogąstauja, kad dėl ekonominės naudos ES ignoruos abejotinus A. Vučičiaus politinius sprendimus šalies viduje. Kai kurie kritikai Vokietijos politiką autokratinės Serbijos atžvilgiu palygino su ankstesniu Angelos Merkel vadovaujamos Vokietijos vyriausybės įsipareigojimu tiesti Kremliui naudingą dujotiekį „Nordstream 2“ ir perspėjo apie naujos priklausomybės pavojų.
Kita vertus, glaudesni ryšiai su Vakarais, jų ekonominė nauda turėtų atgrasyti serbų lyderį nuo santykių su Kosovu aštrinimo. Atgaivinti senus nesutarimus, įpūsti prigesusias seno konflikto žarijas būtų naudinga tik vienai šaliai – Rusijai. Tad tikimybės, kad protestai prieš ličio kasybos projektą nėra Maskvos hibridinio karo su Vakarais dalis, niekas negali paneigti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos [15]
Nuorodos:
[1] https://www.diena.lt/%2Bdocument.location.href%2B
[2] javascript://;
[3] https://www.diena.lt/print/1187722
[4] https://www.diena.lt/zymes/serbija-3
[5] https://www.diena.lt/raktazodziai/licio-kasykla
[6] https://www.diena.lt/zymes/protestai-2
[7] https://www.diena.lt/zymes/zala-gamtai-2
[8] https://www.diena.lt/raktazodziai/aleksandaras-vucicius
[9] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/es-ir-serbijos-draugyste-uzkasta-licio-kloduose-1187722?komentarai
[10] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/konfliktai-nelaimes/serbijoje-po-traukiniu-stoties-stogo-griuties-sulaikyta-11-zmoniu-1200867
[11] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/serbija-tikisi-kad-e-macrono-vizita-pavyks-sudaryti-sutarti-del-naikintuvu-1189205
[12] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/serbija-tikisi-kad-e-macrono-vizita-pavyks-sudaryti-sutarti-del-naikintuvu-1189205#comments
[13] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/serbija-purto-protestai-i-gatves-isejo-tukstanciai-zmoniu-1187037
[14] https://www.diena.lt/naujienos/pasaulis/ekonomika-ir-politika/serbija-purto-protestai-i-gatves-isejo-tukstanciai-zmoniu-1187037#comments
[15] https://www.diena.lt/galerijos
[16] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/prezidentas-suteike-brigados-generolo-laipsni-pulkininkui-alasauskui-1201324
[17] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/po-vilniuje-nukritusio-lektuvo-surengta-spaudos-konferencija-1201285
[18] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/vilniuje-nukrito-lektuvas-1201281
[19] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/europos-krepsinio-cempionato-atranka-lietuva-siaures-makedonija-1201265
[20] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/trenerio-romualdo-lavrinaviciaus-vardo-turnyras-1201229
[21] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/zalgirio-arenoje-nugriaudejo-90s-disco-fest-1201217
[22] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/betsafe-lkl-gala-vakaras-1201200
[23] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kaledine-kauno-egle-paukscio-skrydzio-1201192
[24] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-kaledines-eglutes-iziebimas-1201191
[25] https://www.diena.lt/galerijos/vaizdai/kauno-egles-iziebimo-koncerto-akimirkos-1201190