Anot pranešimo, iki šiol Migracijos departamente užsiregistravę į Ukrainą grįžti negalintys užsieniečiai, kurie neturėjo teisės į laikinąją apsaugą, būdavo atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jei atitikdavo tam tiktas išimtis.

Jos taikytos užsieniečiams, besinaudojusiems beviziu režimu ar turėjusiems galiojančią Šengeno vizą, taip pat tiems, kurie turėjo nacionalines vizas, išduotas nenumatytų aplinkybių pagrindu. Išimtis taikyta ir užsieniečiams, pateikusiems prašymus išduoti leidimus gyventi darbo, aukštos kvalifikacijos darbo ar humanitariniu pagrindu.

Nuo rugsėjo 1 dienos šis lengvatų laikotarpis baigiasi visais minėtais atvejais, išskyrus aukštos kvalifikacijos darbuotojus.

Pasak departamento, tai reiškia, kad užsienietis, neturintis teisės į laikinąją apsaugą, tačiau negalintis grįžti į Ukrainą dėl karo veiksmų, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi darbo arba humanitariniu pagrindu, teisę dirbti įgis ne nuo prašymo pateikimo, o nuo leidimo gyventi gavimo dienos.

Šie pasikeitimai neturės įtakos Ukrainos karo pabėgėliams, kurie Lietuvoje naudojasi Europos Sąjungos įvestu laikinosios apsaugos mechanizmu. Jiems Migracijos departamentas išduoda skaitmeninius leidimus gyventi.

Naujai į Lietuvą atvykstantys karo pabėgėliai, kaip ir iki šiol, gali įsidarbinti iškart nuo to momento, kai Migracijos departamentui pateikia prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi laikinosios apsaugos pagrindu.

Migracijos departamentas primena, kad tais atvejais, kai užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga ir yra ketinama kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi darbo pagrindu, jam nereikia gauti Užimtumo tarnybos sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams.

Toks sprendimas nereikalingas, jeigu užsienietis dėl leidimo gyventi darbo pagrindu kreipiasi pirmą kartą po laikinosios apsaugos suteikimo arba toks leidimas gyventi keičiamas, o užsieniečio darbdavys nepasikeitė.