Dabar nuo medžių valomų koridorių plotis Lietuvoje yra 3 metrai.

„Siūlymas yra nuo 6,5 metro iki 10 metrų platinimo to koridoriaus, kuris yra po laidais“, – po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte antradienį žurnalistams sakė ESO vadovas Renaldas Radvila.

„Kaip tai atsispindės teisės aktuose, tai kito susitikimo klausimai“, – pridūrė jis.

I. Šimonytė antradienį popiet surengė iš anksto viešai neskelbtą susitikimą su už energetiką atsakingų šalies institucijų bei įmonių atstovais.

Pasak R. Radvilos premjerei buvo pateikta ir daugiau siūlymų, kokios priemonės leistų sumažinti panašių arba didesnių audrų poveikį elektros tiekimui.

„Priemones galima išskirstyti į proskynų platinimą, kurį turime mažiausią iš visų trijų Baltijos šalių, ir į administracinę bei biurokratinę naštą – kiek šiandien reikia gauti leidimų, sutikimų ir kitų dokumentų, kad tas trasas būtų galima valyti“, – teigė R. Radvila.

„Turi būti sveikas kompromisas tarp gamtos, visi supranta tai, ir patikimo elektros tiekimo“, – pridūrė ESO vadovas.

R. Radvilos teigimu, visi elektros sutrikimai šį kartą buvo dėl gamtos padarinių, o ne dėl su infrastruktūra susijusių problemų.

„Įranga šios audros metu nesutriko. Tai reiškia atramos nuo vėjo nelūžo, laidai netrūko. (...) Jeigu galėtume mechaniškai sumažinti gamtos poveikį infrastruktūrai, turėtume patikimą elektros tiekimą“, – kalbėjo R. Radvila.

ESO vadovas tikino, kad negalima greičiau ir daugiau investuoti į infrastruktūros atnaujinimą.

„Negalime visų pinigų skirti tik tinklo atstatymui ir nekreipti dėmesio į atsinaujinančius išteklius, į naujos ir švarios energijos gamybą. (...) Negalime neprijungti naujų vartotojų – verslo klientų, gyventojų, negalime atsisakyti prijunginėti elektromobilių. Investicijų paskirstymas vyksta  subalansuotai“, – kalbėjo R. Radvila.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius mano, kad proskynų platinimas turi būti efektyvus. Pasak jo, dalyje miškų šiuo metu jau yra nutiestos kabelinės linijos po žeme, todėl ten proskynų platinti nebūtų prasmės.

„Jeigu ESO artimiausiu metu, ateinančiais metais, numato kabeliuoti tam tikrą linijų skaičių –  vietoje oro linijų tiesti kabelius miške – mūsų supratimu, turime diskutuoti ar tikslinga ten proskynas platinti. Turėtume kalbėti apie tai, kad tos proskynos turėtų būti platinamos tada, kai investicijos numatomos po penkerių metų ar po septynių“, – žurnalistams sakė R. Pocius.

„Proskynos turi būti platinamos ten, kur yra oro linijos miškuose. Dalis miškuose šiandien jau yra kabelinės linijos ir tų proskynų (ten – BNS) platinti nematome prasmės nei saugumo, nei finansine, nes atsiranda papildomi kaštai“, – pridūrė VERT pirmininkas.

Anksčiau antradienį ESO pranešė, kad platinant proskynas, kasmet būtų išvaloma apie 0,02 mln. kub. metrų medienos – apie 0,28 proc. metinio Lietuvoje iškertamo medienos kiekio.

Visos proskynos šalyje būtų praplatintos per ketverius metus.

Pasak ESO, Latvijoje 6–20 kV elektros tinklo proskynos yra 6,5 metro pločio, Estijoje 10 kV tinkle – 10 metrų, o Lietuvoje – 3 metrų.

Dėl praėjusios savaitės pradžioje parą trukusios stiprios liūties ir didelio vėjo elektros sutrikimus iš viso patyrė apie 300 tūkst. šalies elektros vartotojų. Stiprus vėjas nulaužė daug medžių, jų šakų, šie nutraukė daug elektros oro linijų.