Lauro lapų vainikais dar senovės Graikijoje, Romoje buvo vainikuojami ypatingais nuopelnais pasižymėję žmonės. Nors ir nebuvo prabangus, simbolinė jo reikšmė spindėjo garbe, pasididžiavimu, įkvepiančiu pavyzdžiu. Tai buvo simbolinis apdovanojimas, kurį užsitarnaudavo tik drąsiausius ir reikšmingiausius žygius atlikę herojai.

Tai, kas buvo suvokta Antikoje, buvo aktualu ir ką tik nepriklausomybę paskelbusioje ir dėl savo išlikimo kovojančioje Lietuvoje. „Nepriklausomybės kovomis išsaugota laisvė – kiekvieno Lietuvos kariuomenės kario nuopelnas, tačiau kritiniais momentais ne kiekvienas įstengė išlikti šaltakraujiškas, griebtis narsių, pragaištingai pavojingų ir pergalei būtinų veiksmų. Tokius žygdarbius atlikusius karius norėta išskirti ir ypatingai įvertinti“, – primena Vytauto Didžiojo karo muziejus.

Pradžia: Vyčio Kryžiaus III-iojo laipsnio ordino kryžius, kuriuo buvo apdovanotas savanoris Pranas Kasparaitis (1877–1976). 1927–1930 m. Saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Žemė ir taip buvo dalijama savanoriams, o, logiškai mąstant, ypatingai pasižymėjusiems jos reikėtų suteikti dar didesnius plotus. Tačiau pirmiausia tas žemes reikėjo apginti, o išdalyti ją visiems savanoriams ir išskirtiniais nuopelnais pasižymėjusiems žmonėms vargu ar būtų buvę įmanoma.

Toks kryžius, pasak komisijos, „teikia naujam Valstybės periodui senos milžinų galybės simbolį“.

Juolab kad iš sekinančių carinės Rusijos gniaužtų išsivadavusi ir dėl išlikimo kovojanti Lietuva ruseno varganomis ekonominėmis sąlygomis. Galbūt taip drąsiai už šalį gyvybę aukoti pasiryžęs karys ir nesitikėjo apčiuopiamų turtų – tokia narsi laikysena tarsi byloja, kad laisvė jam ir buvo didžiausias apdovanojimas. Taigi reikėjo tik kažkokios išskirtinės žymės, kuri išskirtų žygdarbį atlikusio kario nuopelnus. Tokiu atveju, be abejo, neverta dairytis kažko naujo, o tiesiog pritaikyti nuo giliausios senovės taikomą praktiką – įsteigti karinį apdovanojimą.

Kovos su bolševikais prasidėjo 1919 m. pradžioje ir pasižymėjusių kovose karių netrūko dar iki įstatymo, kuriuo buvo įstaigtas Kryžius „Už Tėvynę“. Dar birželį kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas prie didvyrių krūtinių segdavo būsimą kryžių atstojančius kaspinėlius.

Ženklas: Vyčio Kryžiaus II-ojo laipsnio ordinas, kuriuo 1998 m. po mirties buvo apdovanotas partizanas Kazimieras Algirdas Varkala (1924–1948). Saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

„Aistrų kėlė ir būsimo kryžiaus forma. Numatytas katalikams artimas keturių galų kryžius nesulaukė pritarimo – Valstybinė archeologijos komisija argumentavo, kad tokia kryžiaus forma Lietuvai nebūdinga ir, siekiant sujungti dabartį su didingos senovės laikotarpiu, iškėlė šešių galų kryžiaus, matomo Vyčio skyde, idėją. Toks kryžius, pasak komisijos „teikia naujam Valstybės periodui senos milžinų galybės simbolį“, – rašoma muziejaus pranešime.

Nors nė vienas Kryžius „Už Tėvynę“ taip ir nebuvo pagamintas, šio apdpovanojimo istorija – tai ir Vyčio Kryžiaus, ir Vyčio Kryžiaus ordino istorija. Visi šie kintantys pavadinimai priklauso tam pačiam aukščiausiam Lietuvos kariniam ordinui, apie kurio įsteigimo metines ir kalbame.

1920 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos prezidento įsaku Kryžius „Už Tėvynę“ buvo pavadintas Vyties Kryžiumi, kuris 1927 m. pavadintas Vyties Kryžiaus ordinu (Vyties Kryžiumi, pažymėtu Nr. 1, buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės vadas per Nepriklausomybės karą 1923–1928 m. generolas Silvestras Žukauskas, Nr. 2 – prezidentas Antanas Smetona). 1930 m. rugsėjo 1 d. apdovanojimas pervadinamas Vyčio Kryžiaus ordinu, kuriuo su kardais apdovanojami asmenys, parodę narsumą kovos lauke, be kardų – už nuopelnus karo metu, bet nebūtinai mūšyje.

Akimirka: Trečiojo pėstininkų Lietuvos didžiojo Kunigaikščio Vytauto pulko vadas majoras Aleksas Jakaitis sega Vyčio Kryžius savo pulko kariams. Saugoma Vytauto Didžiojo karo muziejuje.

Bene geriausiai šio apdovanojimo reikšmę yra apibūdinęs kariuomenės vadas Stasys Raštikis, kreipdamasis į šio ordino kavalierius, kurį cituoja Vytauto Didžiojo karo muziejaus pranešimo autoriai: „Atsiminkite, kad jūsų pasižymėjimai kautynėse ir tie kuklūs Vyčio Kryžiaus ženklai prie jūsų krūtinių labai imponuoja jaunuomenę, ir ji mielai pasiduoda šiai įtakai, tik reikia mokėti gražiai ir naudingai tai išnaudoti.“

1991 m. sausio 15 d. Vyčio Kryžiaus ordinas atkurtas, pirmojo laipsnio ordinu apdovanoti per Sausio 13-ąją žuvę laisvės gynėjai. Esama Vyčio Kryžiaus ordino ženklų: Didysis kryžius, Komandoro didysis kryžius, Komandoro kryžius, Karininko kryžius, Riterio kryžius.