Šokiruota liko ir į savo lauko kavinę Vilniuje atvykusi kavos ekspertė iš Etiopijos Eskedar Maštavičienė, kuri buvo įsitikinusi, kad iš jos medinio baro bus nieko nelikę. Atvykus vaizdas atrodė kaip po viesulo, tačiau labai didelių nuostolių pavyko išvengti – didžiulis medis virto šiek tiek toliau nuo kavinės.

Atvykus vaizdas atrodė kaip po viesulo, tačiau labai didelių nuostolių pavyko išvengti – didžiulis medis virto šiek tiek toliau nuo kavinės. Daugiau apie tai pasakojo pati E. Maštavičienė.

– Kokios buvo emocijos pirmadienį atvažiavus ir vis tai pamačius? 

– Iš tikrųjų, bijojau, kad nuneš barą, bet, ačiū Dievui, pavyko to išvengti. Gaila medžių, manau, kad tai buvo „Istorijos namų“ grožis ir pavėsis, kai buvo labai karšta. Žmonėms yra labai smagu pabūti čia, kur „Istorijos namai“ organizuoja renginius. Būtent šioje vietoje vyksta kavos performansai, gaila gamtos. Gaila, labai gaila.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar apie nukritusį medį sužinojote iš „Istorijos namų“, ar atvažiavusi pati?

– Pati atvažiavusi... Galėjo nutikti dar blogiau. Kai atvykau, mano smegenys nesuvokė, kad baras dar vis stovi. Aš jaučiau ir galvojau, kad jo nėra. Išlipau iš mašinos galvodama, kad nieko nebeliko. Ką darysi, susitvarkysime ir važiuosime toliau. Tikiuosi, kad ketvirtadienį suplanuotas renginys „Kava ir knyga“ vyks. Žinoma, kol susitvarkysime, bus sutrikdyta lauko kavinės veikla, bet viduje turime labai fainą erdvę, tikiuosi, kad žmonės užeis į vidų.

– Ar turite minčių, kada prasidės tvarkymo darbai?

– Nežinau, tik praeitą savaitę pradėjome gaminti maistą ir tiekti žmonėms būtent šioje erdvėje. Žmonės gali pagalvoti, kad nebedirbsime, pavyzdžiui, uždarysime, bet kviečiame ateiti. Gaminame toliau ir vaišinsime, ateikite.

– Ar specialiosios institucijos su jumis susisiekė dėl tvarkymo darbų?

– Mes nieko nežinome. Aš bijau, kad kitas medis gali nugriūti. Jeigu dar viena audra, aš bijau dėl žmonių saugumo taip pat.

– Kai kurie žmonės piktinasi, kad nebuvo įspėti. Kadangi tai yra jūsų medinė konstrukcija, ar galvojate apie ateitį? Kaip galvojate, ko galima iš to pasimokyti?

– Man atrodo, per Lietuvos istoriją tai ne pirmas kartas, kai taip vyksta. Galbūt, jeigu žmonės būtų įspėti, galima kitaip pasiruošti, bet tai gyvenimas... Mes turime priprasti, būti truputį atlaidesni taip pat. Gali pykti bet kas, kas galėtų numatyti, kad būtent tas tavo medis bus nuverstas? Man toks gražus Vilniaus universiteto medis, jo nebėra. Gaila, ką padarysi... Aš džiaugiuosi, kad žmonės nenukentėjo, tai yra svarbiausia.

– Ar įsivaizduojate, kada prasidės jūsų lauko terasos veikla? 

– Aš esu gamtos vaikas, manau, kad medis puošia. Manau, kad miškas atvyko pas mus, jūs galite net ir šiandien (antradienį – red. past.) ateiti, pasėdėti ant kelmo, kuris yra labai nuostabus ir gražus.

– Suprantu, kad jūs pati tvarkotės ir rūpinatės aplinka.

– Ir toliau tvarkysime. Labai gerai, kad Nacionaliniame muziejuje turiu labai pozityvius žmones. Atėjo, pasižiūrėjo, sakė, kad sutvarkysime. Manau, kad bendromis jėgomis sutvarkysime.