Galutinį vienašališką sprendimą dėl to priims Vyriausybė.

„Mūsų tikslas – didinti MMA nuosekliai, bet atsargiai, kartu skatinant eksportuojančius darbdavius pereiti nuo konkurencijos mažesne kaina (pigesne alga), prie konkurencijos aukštesne kokybe. Taip visi būtų turtingesni“, – pranešime teigė  ministras Vytautas Šilinskas.

Preliminariais skaičiavimais, MMA padidinus iki 1038 eurų ir taikant tokį pat, kaip šiemet, – 747 eurų neapmokestinamąjį pajamų dydį, minimalų atlygį uždirbančiųjų pajamos atskaičius mokesčius kitąmet didėtų 69 eurais iki 777 eurų.

„SADM siūlo vadovautis darbdavių ir Lietuvos banko strategija 50 proc. vidutinį darbo užmokestį pasiekti ne iš karto, bet per dvejus metus. Kita vertus, konkrečią sumą siūlo didesnę nei pageidavo darbdaviai, nes pagal atnaujintas prognozes vidutinis darbo užmokestis augs sparčiau nei planuota diskusijų Trišalėje taryboje metu“, – teigiama pranešime.

Trišalei tarybai birželį nesutarus, kiek nuo kitų metų turėtų didėti MMA, V. Šilinskas sakė, kad ji galėtų didėti 10–15 proc.

Profsąjungos siūlė ją didinti 15,7 proc. iki 1070 eurų, o verslo organizacijos – 10 proc. iki 1016 eurų.

Lietuvos bankas (LB) gegužę siūlė kitais metais minimalų atlygį didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.

Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo. „Sodros“ duomenimis, tokį atlyginimą gauna apie 110 tūkst. žmonių arba 9 proc. visų dirbančiųjų.

Minimalų valandos atlygį nuo kitų metų siūloma didinti 12,4 proc. iki 6,35 euro (dabar – 5,65 euro).