„Noriu dar kartą pabrėžti. Nei aš, nei Seimo pirmininkė netapome nesaugomais asmenimis. Ir Vadovybės apsaugos tarnyba tikrai žino, ką daro, ir apsaugos režimas yra toks, koks yra reikalingas, atsižvelgiant į veiklą ir rizikos pobūdį“, – susitikime su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija antradienį kalbėjo premjerė I. Šimonytė.

„Tie dalykai yra suderinti ir aš niekada nedarau tokių dalykų, kurių man Vadovybės apsaugos tarnyba neleistų daryti, nes manytų, kad tai yra nesaugu“, – pažymėjo ji.

Premjerė taip pat pabrėžė gyvenanti valstybinėje rezidencijoje „neišsikalinėdama dėl to, kad norėtų gyventi savo namuose, kai kiti asmenys gali kažkodėl tą daryti“.

Taip kalbėdama ji turėjo omenyje prezidentą Gitaną Nausėdą, atsisakiusį kraustytis į Turniškes ir gyvenantį savo name Pavilnyje.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen žurnalistams anksčiau antradienį tvirtino, kad jos ir ministrės pirmininkės apsaugos režimas esmingai nesikeitė.

„Tiek Seimo pirmininkas, tiek ministras pirmininkas yra saugomi visą laiką, nebent yra kažkaip sutariama kitaip, bet, vėlgi, VAT turi prerogatyvą vertinti grėsmes“, – kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Nei aš, nei Seimo pirmininkė netapome nesaugomais asmenimis.

„Todėl nesutinku su interpretacija Prezidentūros, kad kažkas čia yra netvarkoje“, – pridūrė Seimo pirmininkė.

Jos vertinimu, augant visuomenių susipriešinimo nuotaikoms Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) ir Europoje, politikai turėtų stengtis būti mažiau radikalūs.

„Politikų vaidmuo čia taip pat yra svarbus. Mano galva, nuosaikaus, ramaus, inteligentiško kalbėjimo, dialogo, net kai išsiskiria nuomonės, reikia daugiau politikoje, šiandien jo trūksta“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos premjerės ir Seimo pirmininkės apsaugos klausimas viešumoje vėl iškilo savaitgalį pasikėsinus į D. Trumpą, per pastaruosius du mėnesius užpulti ir du aukšto lygio Europos politikai.

Į JAV eksprezidentą buvo pasikėsinta praėjusį šeštadienį jo rinkimų kampanijos mitinge Pensilvanijoje. Per 20-mečio surengtą išpuolį politikui buvo sužalota ausis, vienas žiūrovas žuvo ir du buvo sunkiai sužeisti, taip pat nukautas šaulys.

Birželio pradžioje prie aikštės Kopenhagoje buvo užpulta Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen). Ją ant žemės parbloškus 39-erių lenkui, premjerė patyrė nedidelę kirčio traumą.

Taip pat šaunamuoju ginklu gegužės viduryje pasikėsinta į Slovakijos ministrą pirmininką Robertą Fico (Robertą Ficą). Šiam susitinkant su palaikytojais prie kultūros centro Handlovoje, į jį kelis kartus šovė 71-erių vyras.

Sunkios būklės politikas dvi savaites buvo gydomas ligoninėje, jam atliktos dvi operacijos.

Po pasikėsinimo į Slovakijos premjerą Lietuvos prezidentas G. Nausėda buvo sudvejojęs Lietuvos premjerės ir Seimo vadovės sprendimais dalinai atsisakyti apsaugos.

2022-ųjų vasarą Vyriausybės patvirtintoje tvarkoje nustatyta, kad premjerė ir Seimo pirmininkė ne pareigų atlikimo metu gali būti saugomos savo prašymu ar nustačius galimas grėsmes, taip pat gali atsisakyti apsaugos.

Tvarka pakeista Seimui priėmus pataisas, pagal kurias nuolatinė asmens apsauga palikta tik prezidentui, o Seimo pirmininkas ir premjeras saugomi, kai atlieka pareigas.

Pataisas inicijavo Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen ir premjerė I. Šimonytė, kurios laikėsi pozicijos, kad visą parą vykdoma asmens apsauga yra perteklinė. Iki tol VAT vadovybę – Seimo, Vyriausybės vadovus ir prezidentą – saugojo 24 valandas per parą.