„Neturi galimybių net apsiginti savo teises, nes tu turi galvoti apie išgyvenimo būklę“, – kalbėjo Profesinių sąjungų Aljanso vadovas Audrius Cuzanauskas.

A. Cuzanauskas rodė, kokiomis sąlygomis Vokietijoje teko gyventi tolimųjų reisų vairuotojams. Ne vienam teko nakvoti tiesiog gatvėje, vėliau – autobuse.

Anot pašnekovo, tai tik viena medalio pusė. Dažnai nukenčia vairuotojų darbo užmokestis, nesumokami dienpinigiai.

„Komandiruotėje nebuvo sugedęs automobilis, irgi galima mažinti dienpinigius. Unikalu, tiesa? Pats pagrindinis – nuvažiuotas atstumas per savaitę“, – šnekėjo A. Cuzanauskas.

Tai reiškia, jeigu vairuotojas nuvažiavo mažiau – dienpinigių gavo mažiau.

„Maitinimo, apgyvendinimo, gamybos sektoriai, bet transportas ir logistika –  favoritai, aišku, negatyviąja prasme.

„Darbuotojas yra susitaręs žodiniu susitarimu, nes jokio kito pasirinkimo neturi. Tiesiog dirba taip, kaip dirba. Po to visos išskaitos vyksta žodžiu“, – pasakojo A. Cuzanauskas.

Dėl vėluojančių ar išvis nemokamų atlyginimų Darbo inspekcijai skundžiasi vis daugiau žmonių. Praėjusių metų pirmą ketvirtį gauta 2 tūkst. 800 skundų, šiemet tuo pačiu laikotarpiu – beveik tūkstančiu daugiau.

„Maitinimo, apgyvendinimo, gamybos sektoriai, bet transportas ir logistika –  favoritai, aišku, negatyviąja prasme“, – aiškino Darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius.

Transporto sektoriuose dirba daug užsieniečių. Kai kurie darbdaviai ir naudojasi jų nežinojimu.

„Kai kurie linkę papiktnaudžiauti ir kalbos nežinojimu, ir įstatymu, savaime aišku, nežinojimu. Tuo pasinaudodami vengia kartais ir sumokėti“, – nurodė Š. Orlavičius

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Profsąjungos neslepia – turime liūdną statistiką. Daugiau nei 80 proc. ginčų yra dėl neišmokėto darbo užmokesčio.

„Eiti ir teistis dėl tau priklausančių pinigų. Iš tikrųjų gėda tokiems darbdaviams, kurie drįsta dar vis apgaudinėti žmones“, – pabrėžė Profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.

„Linavos“ atstovas atkerta, kad situacija šiame sektoriuje nėra tokia bloga kaip atrodo.

„Nėra, kad jiems būtų mažiau mokama ar kitaip mokama, to tikrai nėra mūsų sektoriuje. Manau, kad didžioji dauguma jų atvažiuoja ir yra patenkinti“, – aiškino „Linavos“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

darbdaviai, atsivežę tokius darbuotojus pas save, juos panaudoja ir išmeta tiesiog į gatvę.

Profsąjungos neslepia, kad trečiųjų šalių piliečiai sunkiai integruojasi į darbo rinką. Darbdaviai nesistengia to padaryti, o neretai yra piktnaudžiaujama pačių užsieniečių padėtimi.

„Visiškas integracijos nebuvimas. Tai reiškia, kad darbdaviai, atsivežę tokius darbuotojus pas save, juos panaudoja ir išmeta tiesiog į gatvę“, – nurodė I. Ruginienė.

„Mes tikrai juos integruojame į darbo rinką. Iš jų mes mokame mokesčius valstybei, kurie yra surenkami į biudžetą“, – tikino Z. Buivydas.

Seimas priėmė darbuotojų iš trečiųjų šalių kvotą – 40 tūkst. per metus. Taip pat sugriežtintos užsieniečių įdarbinimo sąlygos, reikalavimai įmonėms, leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo tvarka.

„Jeigu tu nesutinki pažeidinėti darbo įstatymų, kaip darbdavys tau sakau, laisvas. Kodėl? Todėl, kad už tvoros laukia dar tūkstantis į tavo vietą“, – pasakojo A. Cuzanauskas.

Teisininkas pastebi, kad darbuotajai dažnai bijo kreiptis į darbdavį, nes bijo prarasti darbą.

„Pirmiausia, bet koks ginčas turėtų būti sprendžiamas derybų būdu. Kaip ir minėjau, kartais keistokai skamba – jeigu aš jums esu skolingas pinigų, kodėl jūs turėtumėte su manim derėtis“, – sakė advokatas, „Widen“ partneris Vilius Mačiulaitis.

Anot advokato, darbuotojui reikia išsiaiškinti darbo sutartyje esančias sąlygas.

„Pradėjęs dirbti darbuotojas turi žinoti, kiek jis gaus atlyginimo, jeigu sėdės ant kelmelio ir jo niekas neatleis iš darbo“, – aiškino V. Mačiulaitis.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 90 tūkst. tolimųjų reisų vairuotojų.