„Statomas didžiausias, sudėtingiausias tiltas pusantro kilometro (šalia Jonavos – BNS), iki šių metų galo ketinama išplėsti statybas iki 70 kilometrų, o kitais metais bus dar 50 kilometrų, tai, sakyčiau, mes padarėme įmanomai geriausius sprendimus tam, kad darbai vyktų ir statybos vyktų ir atlieptume akcininko lūkestį“, – antradienį LRT radijui sakė A. Jackus.

„Jeigu nebūtų „Lietuvos geležinkeliai“ taikę priemonių, laukę, kol bus pateikti pilni, baigti techniniai projektai, tai mes tiktai dabar būtume pradėję skelbti konkursus statyboms. Kai tuo tarpu 30 kilometrų yra pilnai statoma, tai vienintelė valstybė Baltijos šalyse, kur galima pamatyti tą „Rail Balticą“ ir kaip ji atrodo“, – pabrėžė A. Jackus.

Anot jo, projektą įgyvendinti itin sudėtinga – dėl kiekvieno sprendimo tariasi daug institucijų iš penkių šalių bei Europos Komisijos.

„Projektas yra labai sudėtingas ir sprendimų priėmimuose dalyvauja trijų valstybių įgyvendinančios institucijos, trijų valstybių ministerijos, Europos Komisija, taip pat ir Suomijos, ir Lenkijos kai kuriais atvejais atstovai. Daryti sprendimus nėra paprasta ir lengva, kad tas modelis užtikrintų įgyvendinimą“, – aiškino „Rail Baltica“ projekto Lietuvoje koordinatorius.

Projektas yra labai sudėtingas ir sprendimų priėmimuose dalyvauja trijų valstybių įgyvendinančios institucijos, trijų valstybių ministerijos, Europos Komisija, taip pat ir Suomijos, ir Lenkijos kai kuriais atvejais atstovai.

A. Jackus taip pat teigė nesutinkantis, jog bendrovėje neveikia rizikų valdymas.

„Daugiau nei prieš du metus buvo imtasi kardinalių priemonių, keltas klausimas dėl vėlavimų ir problemų mūsų partneriams ir turint tiktai 30 proc. bendros įmonės (RB Rail“ – BNS) valdyme mums vis tik pavyko susitarti ir pakeisti modelį ir tas veiklas, kurios nebuvo sėkmingai įgyvendintos, po pusantrų metų diskusijų pasirašyta nauja valdymo sutartis ir visos šitos veiklos yra perkeltos į įgyvendinančias institucijas“, – aiškino A. Jackus.

Tačiau valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė pabrėžė, jog šalys vis dar nesusitarė, kokie traukiniai važiuos naująja vėže, o jų pirkimas galėtų užtrukti iki aštuonerių metų.

„Nėra (nusprendusios – BNS) nacionalinės ministerijos apskritai dėl to, tai kaip tie traukiniai bus gauti – ar jie bus perkami, ar jie bus nuomojami, ar jie bus priimti, operatoriai turės turėti savo traukinius. Jeigu jie būtų perkami, tai tas procesas užtruktų iki aštuonerių metų“, – antradienį LRT radijui sakė L. Balėnaitė.

Jos teigimu, šis sprendimas jau turėjo būti priimtas, o dėl vėlavimo traukiniai vėže 2031 metais dar gali nevažiuoti, todėl gali būti prarastas Europos Sąjungos finansavimas visam projektui.

„Jeigu nuspręstų įsigyti, pirkti, kaip bus valdoma – ar visos trys šalys įsigis, ar kuri viena įsigis, tada jeigu ateis su savo traukiniais (kaip bus – BNS), bet tie sprendimai jau turėjo būti priimti, (...) nes nuo to priklauso (parama – BNS)“, – aiškino L. Balėnaitė.

„Yra labai griežtas terminas Europos Komisijos – 2031 metais traukiniai turi važiuoti, geležinkelis turi būti eksploatuojamas ir jau jeigu šito termino mes neįgyvendinsime, (...) tai tada apie projektų kaštus reikės iš naujo kalbėti“, – pabrėžė ji.

Tuo metu A. Jackus teigė, jog valstybė turi užtikrinti infrastruktūrą, o vežėjai – pasirūpinti, kaip veš krovinius ar keleivius.

„Kai mes statome autostradą, tai mes nekalbame, kad valstybė turi nupirkti autobusus, mes girdime daug pranešimų, signalų iš vežėjų, kurie nori važiuoti naujomis vėžėmis, įskaitant ir mūsų bendrovę „LTG Link“, – teigė jis.

„Jeigu kalbame, kad valstybė dar ir traukinius turėtų nupirkti prie finansuojamos infrastruktūros, tai aš nežinau, ar tai geras sprendimas valstybei kištis į vežėjų rinką“, – pabrėžė A. Jackus.

Ministras Marius Skuodis praėjusią savaitę teigė dėl projekto vėlavimo kaltinantis bendrą įmonę „RB Rail“, be to, jis ragino „Lietuvos geležinkelių“ grupę (LTG) surasti už vėlavimą Lietuvoje atsakingus asmenis, paspartinti „Rail Baltica“ statybą.

Ministras kritikavo Latviją ir Estiją dėl, jo teigimu, mažesnių nei Lietuvoje „Rail Baltica“ statybos mastų, taip pat dėl to, jog ten pirma statomos stotys, o ne bėgiai.

Kaip skelbia „RB Rail“, Lietuvoje šiuo metu tiesiama 29 kilometrų linija, iki metų pabaigos planuojama ją išplėsti iki 70 kilometrų ilgio atkarpos.

Estijoje jau pradėta statyti 21 kilometro sankasa, o Latvijoje pirmuosius 13 sankasos kilometrų planuojama pradėti tiesti artimiausiais mėnesiais.

Naujausiai „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizei rodant, kad jis per 6 metus pabrango 2,6 karto iki 15,3 mlrd. eurų, M. Skuodis sako, kad lyginti 2017 metų ir 2024 metų skaičius yra nekorektiška.

Bendrą ataskaitą parengę Lietuvos, Latvijos ir Estijos auditoriai nustatė, jog „Rail Baltica“ projektui trijose Baltijos šalyse gali prireikti 10–19 mlrd. eurų daugiau nei suplanuota, o  2027–2028 metais atsiras europinio finansavimo spraga, kurią turės dengti pačios valstybės.

Jų teigimu, net jei šalims pavyks užbaigti pirmąjį projekto etapą iki 2030-ųjų, 2031 metais vėže traukiniai dar gali ir nevažiuoti, nes jų pirkimas gali trukti aštuonerius metus.

„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.