Situacija keičiasi: dalyvaujame pensijų kaupime, kitais būdais bandome kažkaip pagalvoti apie savo ateitį. Įsitraukia jaunimas. Jaunimas turi aukščiausius lūkesčius pensijai – daugiausiai norėtų jos gauti. Pensijų dydis žmones tenkintų apie 70 proc. nuo dabar gaunamo atlyginimo. Kokios pensijos tikisi gyventojai? Kiek lūkesčiai didėjo ar mažėjo pastaruoju metu? Apie tai LNK žurnalistams kalbėjo „Swedbank“ investicijų valdymo direktorius Tadas Gudaitis.

– Būsimi pensininkai nori gyventi kaip vakariečiai – gauti apie 70 proc. savo buvusio atlyginimo, kad pensija sudarytų tokią sumą. Jeigu mes pasižiūrime į vidutinį atlyginimą, gyventojų norus, tai tą balansą ir matom. Šiandien gyventojai norėtų, kad jų pensija sudarytų daugiau nei tūkstantį eurų, kai vidutinis atlyginimas „į rankas“ – apie 1300 eurų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kiek šiandien siekia vidutinė senatvės pensija lyginant su atlyginimu?

– Realybė, kaip bebūtų gaila, – kitokia. Vidutinė senatvės pensija sudaro 600 eurų. Jeigu pasižiūrėtumėm, kuomet žmogus turi 35 metų darbo stažą, – 640 eurų. Jeigu mes palyginam su vidutiniu atlyginimu „į rankas“, tai santykis – mažau negu 50 proc. Šiandien siekia apie 45–47 proc.

– Šiandien pasiekti geidžiamą pensijos dydį – 70 proc., realu? Kokių priemonių reikėtų imtis?

– Tikrai realu. Reikėtų pradėti kaupti pensiją nuo pirmų dienų įsidarbinant. Aš sakyčiau, kad savo darbą turi atlikti visos trys suinteresuotos šalys. Pirmiausia, reikėtų pradėti nuo žmogaus. Kuomet žmogus gauna pirmą darbą nesusimąsto, ar pinigus gali gauti vokelyje. Aš gaunu pirmą darbą, aš pradedu mokėti mokesčius, aš pradedu mokėti „Sodros“ įmoką, ir tuos 600 eurų aš pradedu užsidirbti. Kuomet mes sakome, kad: „mielas žmogau, jeigu tu nori gauti papildomą pensiją, tai tu turi papildomai atsidėti“. Yra automatinis įtraukimas į antrąją pakopą, kur pats sau turėtų nuo pirmo darbo atsidėti, papildomai sau į savo pensijos sąskaitą 3 proc. Matom, kad tą nori daryti ne visi. Pirmiausia, žmogus turėtų imtis atsakomybės. Pradedu gauti pirmą darbą, pradedu mokėti „Sodros“ įmokas, pradedu sau mokėti į antrąją pakopą. Greituoju būdu bandau susitvarkyti savo finansus, kad šiek tiek pradėčiau atsidėti į trečiąją pakopą savanoriškai. Antra sudedamoji dalis – darbdaviai. Tikrai ne kiekvienas darbdavys prisideda prie darbuotojo pensijos. Tos pačios profsąjungos, mokytojų profsąjungos kovoja už mokytojų darbo valandas, atlyginimus. Niekad negirdėjom, kad kovotų už būsimų pensininkų-mokytojų pensijas.

Niekad neprašo, kad: „padidinkim ar pradėkim mokėti įmokas papildomas į darbuotojų, mokytojų pensijų fondą“. Darbdavys ir profsąjungos tikrai turi kur pasistengti. Trečia dedamoji – valstybė. Valstybės požiūris – nevienareikšmiškas. Girdim, kad nori naikinti lengvatas trečiajai pensijų pakopai lyg žmonės būtų pakankamai susikaupę, ko dar nematom. Kalba apie tai, kad reikėtų leisti pasiimti lėšas iš antrosios pensijų pakopos. Pasigirsta populistinių pasiūlymų, kas jau tą būseną tikrai mažins. Potencialiai dabartinius dirbančiuosius ves į skurdesnę senatvę.

– Skirtumas nuo Vakarų valstybių – ten žmonės patys dalyvauja kaupime, jie atsideda pensiją?

– Taip. Jie kaupia šiek tiek daugiau. Šiandien, jeigu mes atsidėtumėm sau, antrojoje pensijų pakopoje 3 proc. nuo bruto atlyginimo, jeigu dar 3 proc. nukreiptumėm į trečiąjč pakopą savanoriškai, tai tas gyventojų indėlis būtų praktiškai nelabai toli nuo vakariečių. Ko trūksta? Kad mes, darbuotojai, neinam pas savo darbdavius, nesideram, neprašom, kad jie mums pradėtų mokėti kaupimo sutartis. Lyginant pažangiausias, Europos Vakarų šalių pensijų darbdavių prisidėjimas siekia šešis aštuonis dešimt ir daugiau procentų. Tos dedamosios tikrai padėtų. Pensijų pakopai reikia stabilumo ir tęstinumo, o ne nuolatinio jos keitimo.

– Kalbant apie demografines tendencijas, kurios mūsų šalyje – nedžiuginančios, kokią įtaką tai turės? Kiek atitolins dabartinius lūkesčius, kuriuos žmonės turi pensijai?

– Apie demografinius lūkesčius ir situaciją kalba visos ekspertinės institucijos, kai prognozuoja ateities „Sodros“ pensijas. Santykis tarp pensijos ir vidutinio atlyginimo nuo 45 proc., kurį gaunam 600 eurų pensijos padalinus iš 1300 eurų, ir gaunam santykį. Tas santykis turėtų sumažėti iki 30 proc. Čia lemia demografinė situacija ir šitoje vietoje, institucijos sako, kad: „tikėtina, kad reikės kažkokių sunkesnių sprendimų“. Tie sunkesni sprendimai politikams labai nepatinka. Reikės pradėti kalbėti apie pensinio amžiaus ilginimą, nes mažesnis gimstamumas, mažiau dirbančiųjų, žmonės gyvena ilgiau. Tą darbingą laikotarpį reikės pratęsti. Pasigirsta net tokių siūlymų kaip apmokestinti pensijas, bet vėlgi, tokia tema – tabu tarp politikų. Kitas dalykas, ką sau reikia pasakyti ir tikriausiai dėl to, kad mažiau žmonių gimsta, mažiau turim dirbančiųjų. Turėsim įsileisti jų daugiau, turėsim integruoti daugiau, kad tie, kurie pensininkai arba bus ateityje pensininkai, būtų kam dirbti ir kam mokėti įmokas, kad „Sodra“ galėtų mokėti pensijas.

– Kokia amžiaus grupė tikisi gauti didžiausią pensiją?

– Aukščiausi lūkesčiai – jaunimo. Yra tam tikras nesutapimas. Jaunas žmogus sako: „aš norėčiau pusę tūkstančio eurų pensijos“. Jie ne apie tūkstantį eurų kalba, o apie 1500 eurų. Kai paraginami, kad: „imkite, po truputį prisidėkite, kaupkite sau, savo asmeninėje sąskaitoje, antrojoje pensijų pakopoje, tai tada jie sako, kad: „ne, aš nepasiruošęs“. Lūkesčiai savaime neišsipildys, lūkesčius reikės įgyvendinti. Tas įgyvendinimas apie pensijas ir pensijų kaupimą – ganėtinai nuobodus. Reguliariai gaunant pajamas, kuo anksčiau reguliariai sau atsidėti. Jeigu aš sprendimą nustumsiu, pradėsiu ne 25 metų, o 35 metų ar vėliau, tai atitinkamai reiškia, kad aš jau susikaupsiu mažiau arba turėsiu mokėti daugiau.