„Šiaulių banko“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebi, kad ECB retorika išlieka atsargi dėl vis dar per aukštų infliacijos rodiklių. Visgi, jos manymu, toks mažinimas atgaivins vartojimą, investicijų ir eksporto rinkas.

Tuo metu „Citadele“ banko ekonomistą Aleksandrą Izgorodiną labiau nei palūkanų mažinimas nustebino pagerinta Europos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo ir pabloginta infliacijos lėtėjimo prognozė. Anot jo, didesnė nei tikėtasi infliacija, gali reikšti, kad palūkanų normos bus mažinamos tik vieną, o ne du kartus.

I. Genytė-Pikčienė: ECB retorika išlieka atsargi

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad sprendimo rodančio, jog sudėtinga ir išbandymų kupina rekordiškai aukštų palūkanų normų atkarpa įveikta, finansų rinka laukė kurį laiką. Bet ji pastebi, kad ECB retorika išlieka atsargi dėl nerimstančios metinės infliacijos.

„Kirpdamas palūkanų normas ECB skelbia pergalę – 2022 m. įsiplieskusi infliacijos banga suvaldyta ir jos liekamųjų reiškinių grėsmės euro zonoje yra atslūgusios. Tiesa, centrinio banko atstovų retorika išlieka atsargi: tolesnės infliacijos tendencijos ir toliau bus atidžiai stebimos ir atsiradus naujų netikėtų infliacijos židinių bus reaguojama atidedant ar net vėl pakeliant palūkanų normas“, – komentuoja I. Genytė-Pikčienė.

„Ir iš tikrųjų, nors kainų augimas euro zonoje palaipsniui išsikvėpė, ECB stebimos metinės infliacijos kreivė vis dar nerimsta. Balandį siekusi 2,4 proc. metinė infliacija gegužę, išankstiniais duomenimis, vėl šiek tiek nutolo nuo ECB siekiamo 2 proc. tikslo ir sudarė 2,6 proc. Padidėjo ir bazinės metinės infliacijos rodiklis. Daugiausia nerimo centrinių bankų specialistams kelia paslaugų infliacija, kuri gegužę viršijo 4 proc.“ – prideda ji.

Anot jos, intrigos palieka tolimesnė ECB elgsena – kokiais žingsniais Bankas švelnins palūkanų normų spaudimą ir kokiame lygyje galiausiai jos nusistovės. Pasak ekonomistės, atsakymus į šiuos klausimus diktuos makroekonominės aplinkybės ir tolesnė infliacijos dinamika bei valiutos kurso reakcija į pinigų politikos sprendimus.

„Šiuo metu finansų rinkų dalyviai tikisi, kad ECB dar du kartus – rugsėjį ir gruodį apkarpys palūkanų normas, nors ateities sandorių kreivės atskleidžia kuklesnį optimizmą ir rodo, kad metų pabaigoje jos nusistovės ties 3,4 proc.“ – pateikia ekonomistė.

I. Genytė-Pikčienė teigia, kad prasidėjus palūkanų normų mažinimui, įmonės ir gyventojai galės skolintis pigiau, tad atsigaus vartojimas, investicijų ir eksporto rinkos. Bet, ji pastebi, kad tokie ECB sprendimai reiškia, jog baigiasi ir aukštų palūkanų normų taupymo produktuose laikotarpis.

„Tai teigiamai paveiks jų lūkesčius ir ilgainiui darys įtaką drąsesnei elgsenai ir investiciniams sprendimams. Pingant kredito ištekliams, palaipsniui atsigaus vartojimo apetitas, investicijų ir eksporto rinkų paklausa. Ilgainiui tai kilstels euro zonos ekonomikos pulsą“, – tvirtina ji.

„Kita vertus, pirmasis palūkanų normų apkarpymas – signalas ir santaupų turintiems ekonomikos dalyviams. Į ECB sprendimus reaguoja plataus spektro finansinių priemonių palūkanų normos, o tai reiškia, kad aukštų taupymo finansinių produktų palūkanų normų langas taipogi ima prisiverti“, – paminėjo ji.

A. Izgorodinas: staigmena buvo ne palūkanų mažinimas

A. Izgorodinas sako, kad rinkos tikėjosi perėjimo į palūkanų mažinimo ciklą. Visgi jį stebina pagerintos Europos ekonominės prognozės – ECB 2024 m. BVP augimo prognozę nuo 0,6 proc. iki 0,9 proc.

„Nors po beveik dvejų metų kėlimo bazinės palūkanos buvo pirmą kartą sumažintos, rinkoms tai nebuvo staigmena – šiandien ryte rinka matė 100 proc. tikimybę, kad ECB imsis palūkanų karpymo. Kitaip sakant, ECB įžengė į palūkanų karpymo ciklą, bet tai nebuvo staigmena“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo A. Izgorodinas.

„Staigmena buvo ne pats palūkanų mažinimas, bet atnaujintos ECB makro prognozės: ECB gana stipriai padidino euro zonos BVP augimo prognozes 2024 m. Šviesėjančią ekonominę situaciją euro zonoje rodo ir išankstiniai rodikliai. ECB taip pat padidino infliacijos prognozes euro zonai 2024 ir 2025 m. ECB mano, kad infliacija euro zonoje 2024 ir 2025 m. sieks 2,5 ir 2,2 proc. (kovo prognozė: 2,3 ir 2 proc.)“, – komentavo jis.

Staigmena buvo ne pats palūkanų mažinimas, bet atnaujintos ECB makro prognozės.

Taip pat, anot ekonomisto, nors ECB toliau atsargiai žiūri į palūkanų mažinimą ir atidžiai stebi infliacijos rodiklius, galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. Pasak jo, rinka mano, kad egzistuoja 56 proc. tikimybė, jog Centrinis bankas dar mažins palūkanas rugsėjį ir 59 proc. tikimybė, kad mažins jas gruodį.

„Nors ECB sumažino palūkanas į stiprėjančią euro zonos ekonomiką ir padidintas infliacijos prognozes, jie turi aukštą įsitikinimo lygį, kad infliacija euro zonoje toliau lėtės. Tarp eilučių galima suprasti, kad ECB yra linkęs toliau mažinti palūkanas“, – aiškina jis.

„Rinka mano, kad šiandienos sprendimas mažinti bazines palūkanas nebuvo vienkartinis, o horizonte – tolesni ECB palūkanų karpymai. Tą rodo ir Euribor prognozės: rinkos dalyviai prognozuoja, kad 3/6 mėn. Euribor nuo dabartinių 3,7 proc. šių metų gale nukris iki 3,3 proc.“ –  tikina ekonomistas.

Nors A. Izgorodinas mano, kad antras palūkanų normų sumažinimas šiemet yra garantuotas, ar bus trečias, anot jo, priklausys nuo infliacijos. 

„Rinkų prognozės dėl tolesnių ECB palūkanų karpymų dar gali pasikeisti – iki rugsėjo ECB pinigų politikos posėdžio gausime 3 euro zonos infliacijos rodiklius – ir jei duomenys parodys siurprizus paslaugų segmente, yra rizika, kad ECB praleis rugsėjo arba gruodžio palūkanų karpymą. Mano nuomone, šiemet ECB dar vieną kartą palūkanas sumažins, o trečias karpymas priklausys nuo infliacijos duomenų ir siurprizų“, – rašo A. Izgorodinas.

ELTA primena, kad ECB ketvirtadienį pirmą kartą nuo 2019 metų sumažino palūkanų normą, o kartu sumažino skolinimosi išlaidas, kurios buvo pasiekusios rekordines aukštumas. Tačiau tolesnis kelias lieka neaiškus, nes infliacija nepastovi.

Pagrindinė indėlių palūkanų norma buvo sumažinta 0,25 procentinio punkto – iki 3,75 proc. Palūkanų normos laikėsi nuo spalio mėnesio po beprecedentės jų didinimo serijos, prasidėjusios 2022 metų viduryje, siekiant sutramdyti smarkiai augančias vartojimo kainas.

ECB prognozuoja, kad 2024 ir 2025 metais infliacija euro zonoje bus didesnė, nei buvo manoma anksčiau.

Prognozuojama, kad 2024 m. infliacija sieks 2,5 proc., o ne anksčiau numatytus 2,3 proc. 2025 m. ji sumažės iki 2,2 proc., t. y. bus didesnė už anksčiau prognozuotus du procentus. Prognozė, kad 2026 m. infliacija sieks 1,9 proc., lieka nepakitusi.