Tai įtvirtinta šios konferencijos baigiamajame dokumente.

Renginyje taip pat patvirtintas UNESCO su tarptautiniais partneriais parengtas atnaujintas dokumentas „Veiksmų planas kultūrai Ukrainoje“. Konferencijos dalyviai įsipareigojo prisidėti prie šio veiksmų plano įgyvendinimo.

Atnaujintame veiksmų plane išskiriami šeši Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo prioritetai, numatyti veiksmai jiems įgyvendinti šiose srityse: 1) stebėsena, vertinimas ir žalos dokumentavimas kultūros paveldui Ukrainoje; 2) prevencinės ir skubios priemonės, remontas, rekonstrukcija ir kultūros paveldo atkūrimas; 3) kultūros institucijų gebėjimų ir veiklos atgaivinimas, kultūrinis švietimas; 4) Ukrainos kultūros ir kūrybinių industrijų stiprinimas; 5) atsparumo stiprinimas per kultūrą; 6) skaitmeninė transformacija valdant kultūros paveldą, skaitmeninės infrastruktūros vystymas, skaitmeninių kultūros paveldo objektų aprašų kūrimas ir jų sąveika su tarptautinėmis duomenų bazėmis.

Konferencijos sesijoje kalbėdamas apie artimiausius konkrečius Lietuvos įsipareigojimus šiose srityse, kultūros ministras Simonas Kairys išskyrė stažuočių stipendijų programas kultūros paveldo restauratoriams iš Ukrainos, Vilniaus miesto savivaldybės įsipareigojimą Dnipre esančiam Taraso Ševčenkos nacionaliniam akademiniam muzikos ir dramos teatrui skirti 300 tūkst. dolerių įrengti saugią 500 vietų požeminę erdvę kultūros renginiams ir susibūrimams, Užsienio reikalų ministerijos 20 tūkst. eurų įnašą į UNESCO skubios pagalbos paveldui fondą.

„Taip pat suteiksime galimybę kitiems Ukrainos kultūros specialistams mokytis mūsų kultūros įstaigose reikalingose srityse – nuo skaitmeninimo, paveldo išsaugojimo iki vadybos įgūdžių. Prisidėsime prie Naujojo europinio bauhauzo laboratorijos, apimančios kultūros įstaigas ir viešąsias erdves, veiksmo „Viešoji infrastruktūra Ukrainai“. Tai prisidės prie gražesnio, tvaresnio ir tausojančio Ukrainos kultūros ir jos paveldo atkūrimo“, – sakė S. Kairys. 

31 šalies – Airija, Austrija, Belgija, Bulgarija, Kanada, Kroatija, Čekija, Danija, Estija, Graikija, Islandija, Ispanija, Italija, Japonija, Jungtinė Karalystė, JAV, Latvija, Lenkija, Lietuva, Liuksemburgas, Nyderlandai, Norvegija, Prancūzija, Rumunija, Sakartvelas, Slovakija, Suomija, Švedija, Šveicarija, Ukraina, Vokietija ir tarptautinių organizacijų, NVO atstovai – priėmė Lietuvos, glaudžiai bendradarbiaudami su Ukraina ir UNESCO, parengtą šios konferencijos baigiamąjį dokumentą. Vilniaus konferencijos rezultatai bus pristatyti Ukrainos atstatymo konferencijoje Berlyne jau kitą savaitę, birželio 12 d.

Dokumente pripažįstama tarptautinių partnerių ir donorų svarba stabilizuojant, atkuriant ir atstatant Ukrainą po karo padarinių, taip pat veiksmingo koordinavimo svarba, pasitelkiant specialius UNESCO ir kitus finansavimo mechanizmus. Pabrėžiama, kad kultūros sektorius turi tapti Ukrainos stabilizavimo, atkūrimo ir rekonstrukcijos proceso, laikinai okupuotų teritorijų reintegracijos ir tvaraus pokario vystymosi pagrindu. Taip pat įsipareigojama integruoti kultūrą į visas svarbiausias diskusijas ir forumus dėl Ukrainos atkūrimo ir atstatymo planavimo.

„Vilniaus konferencija padeda pagrindus pripažinti kultūrą neatsiejama Ukrainos atsigavimo ir atstatymo proceso dalimi. Prie to prisideda ir renginyje priimtas baigiamasis dokumentas. Tikiu, kad jis taps kertiniu ateityje telkiant tarptautinę paramą Ukrainos kultūros sektoriui stabilizuoti, atkurti ir rekonstruoti“, – reziumavo kultūros ministras S. Kairys. 

Tarptautinę konferenciją „Ukrainos kultūros sektoriaus atkūrimo link“ organizavo Kultūros ministerija su Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatu, Lietuvos Respublikos nuolatine atstovybe prie UNESCO ir Užsienio reikalų ministerija.