Jonavoje gyvenanti Gabija pabaigusi mokyklą studijavo floristiką ir kurį laiką dirbo šį darbą, tačiau gyvenant mažame miestelyje darbo daug nebuvo, jaunam žmogui išgyventi buvo sudėtinga. 

„Baigusi mokyklą mokiausi floristikos. Patiko kurti, tačiau teko susidurti su realybe, kad tai nėra gerai apmokamas darbas ir nėra lankstus grafikas, reikėjo kažką keisti“, – pasakojo Baltijos technologijų instituto mentorė Gabija Adomaitienė. 

Gabija būdama 25 metų radikaliai pakeitė gyvenimą ir iš floristikos persikvalifikavo į dizainą. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Iš pradžių labai bijojau, galvojau, kad bus labai sunku. Neturiu kompiuterinio raštingumo, net kompiuterio neturėjau tuo metu, visi padėjo“, – prisiminė G. Adomaitienė. 

Mergina sako, kad visiškai pakeisti gyvenimą prireikė nemažai drąsos, nežinomybė gąsdino. 

„Man pačiai buvo sunku, jaučiausi kvaila prieš kursiokus, daug dalykų nesupratau. Paskui persilaužiau“, – savo patirtimi dalijosi mergina. 

Nors Lietuvoje vienas po kito steigiami karjeros centrai, kurie turėtų padėti žmogui pakeisti specialybę arba išmokti ko nors naujo, tačiau tokių kaip Gabija kol kas mažuma. Žmonės nenoriai persikvalifikuoja, ypač nenoriai mokosi, net jeigu viską apmoka valstybė. 

„Lietuvoje ilgus metus apskritai nekalbėjome apie mokymosi visą gyvenimą svarbą. Buvo teoriniai pamąstymai, bet suvokimo, kad reikia ir reikės mokytis, neturime“, – teigė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė. 

Valstybė kiekvienam norinčiam mokytis jau turint aukštąjį išsilavinimą ir dirbančiam, siūlo per pusę tūkstančio eurų mokslams, bet susidomėjimas ne pats didžiausias. Nors darbuotojų trūksta visur, tačiau regionai kenčia labiausiai. Pavyzdžiui, Jonavoje nedarbas itin aukštas. 

„Atsiranda periferijos problematika. Kai nesusiklosto gyvenimas, persikrausto iš Kauno į Jonavą, stokoja socialinių įgūdžių arba turi problemų. Tačiau statistiškai pagerina mūsų rodiklius“, – kalbėjo Jonavos meras Mindaugas Sinkevičius. 

Lietuvoje ilgus metus apskritai nekalbėjome apie mokymosi visą gyvenimą svarbą.

Mažesni miestai darbuotojus bando prisivilioti pačiomis įvairiausiomis priemonėmis, tačiau net ir tai ne visada gelbėja. 

„Konkuruoja vieni su kitais – atiminėja, medžioja lyderius, yra suteikiamos paskolos, nemokamas pavėžėjimas“, – tikino Jonavos meras. 

Specialistai sako, kad visgi labiausiai trūksta suvokimo, ar technologijų amžiuje kadaise įgyta specialybė dar reikalinga. 

Pasak ministrės, neretai ir patys darbdaviai turi atsisakyti stigmų, pavyzdžiui, dėl vyresnių darbuotojų. 

„Kuo daugiau metų praeis, tuo daugiau darbo rinkoje turėsime vyresnio amžiaus žmonių. Darbdaviai turi būti suinteresuoti mažinti stigmas, kad nebūtų siekis pakeisti kompetenciją nauju darbuotoju, o būtų siekis tą patį žmogų ugdyti, auginti“, – akcentavo Užimtumo tarnybos vadovė. 

Užimtumo tarnybos duomenimis šių metų kovą palyginti su pernai metais buvo beveik 13 proc. daugiau darbo skelbimų. Tarnyba skaičiuoja, kad per metus visoje Lietuvoje persikvalifikuoja apie porą tūkstančių žmonių.