„Ką tik užbaigtame modeliavimo etape pagrindinis dėmesys skiriamas būsimai elektros sistemos veiklai. Sumodeliuoti penki galimi scenarijai, kurių kiekvienas numato, kaip Lietuvai iki 2030 metų pasiekti 100 proc. atsinaujinančios energijos išteklių naudojimą elektros gamybai“, – teigiama LEA pranešime.

Išvadą agentūrą padarė užbaigus vieną iš Lietuvos energetikos sistemos modeliavimo studijos „LT100“ etapų.

LEA direktorė Agnė Bagočiutė sako, jog Lietuvai greitai pereinant prie 100 proc. atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo, būtina atlikti energetikos sistemos analizę, o LEA ir NREL pasiūlys palankiausius modelius.

Teigiama, jog būsimi sprendimai padės Lietuvai mažinti elektros importą, tapti jos eksportuotoja ir suvaldyti kainų šuolius.

Pasak agentūros, scenarijai pagrįsti ilgalaikiais tinklo operatorių planais ir rinkos tyrimais, taip pat įvertinus potencialią vandenilio paklausą pramonės ir transporto sektoriuose, elektros poreikį Lietuvoje pagamintam vandeniliui iki 2030 metų.

Studija parodė, jog Lietuva galėtų eksportuoti elektrą, jei išnaudotų atsinaujinančios energetikos potencialą (...)

 

LEA teigimu, studija parodė, jog Lietuva galėtų eksportuoti elektrą, jei išnaudotų atsinaujinančios energetikos potencialą, turėtų lanksčius gamybos pajėgumus ir tvirtas jungtis su Europos Sąjungos šalimis.

Vis dėlto manoma, jog bus ir laikotarpių, ypač sausį ir vasarį, kai saulės ir sausumos vėjo elektrinės vis tik nepagamins pakankamai elektros, tuomet energiją reikėtų importuoti, daugiausia iš Švedijos.

LEA prognozėmis, 2030 metais vidutinė elektros kaina, nevertinant infliacijos įtakos, sieks apie 55 eurus už megavatvalandę (MWh) – apie 30 proc. mažiau nei šiuo metu.

Agentūros skaičiavimu, dėl augančios gamybos iš atsinaujinančių šaltinių per keturis šių metų mėnesius elektros importas sudarė 40.7 proc. viso poreikio, kai tuo pačiu metu pernai – 57,3 proc., užpernai – apie 63,5 proc.

Visas LEA ir NREL atliekamas sistemos modeliavimas turėtų būti baigtas po pusantrų metų.