„Prezidentas jau yra pasisakęs, kad šis įstatymas prieštarauja Sakartvelo įsipareigojimams Europos Sąjungai, kad priimtas ir įsigaliojęs, jis neigiamai paveiktų šalies eurointegracijos procesą“, – antradienį teigiama BNS perduotame Prezidentūros komentare.

G. Nausėdos teigimu, negalima ignoruoti visuomenės nuomonės, todėl Lietuva ir toliau rems kartvelų siekį tapti Europos Sąjungos (ES) dalimi.

„Sakartvelo pilietinė visuomenė jau ne kartą aiškiai pareiškė, kad savo šalies ateitį mato Europoje. Negalima ignoruoti žmonių valios ir noro gyventi demokratijos ir laisvės principais grįstoje visuomenėje. Lietuva ir toliau palaikys Sakartvelo žmonių pasirinkimą būti Europos dalimi“, – tvirtino G. Nausėda.

Įstatymas dėl užsienio įtakos nevyriausybinėms organizacijoms Sakartvelo parlamente antradienį priimtas, nepaisant kelias savaites trunkančių protestų ir didėjančios įtampos.

Šios valstybės prezidentė Salomė Zurabišvili, atsiribojusi nuo valdančiosios partijos politikos, pažadėjo vetuoti įstatymą. Tačiau valdančioji partija turi pakankamai parlamentarų, kad galėtų atmesti veto.

Įstatymą oponentai pasmerkė kaip panašaus represinio teisės akto Rusijoje dėl „užsienio agentų“, kuriuo Maskva slopina kritikus ir siekia užgniaužti nepriklausomą žiniasklaidą, analogą.

Protestuotojai, daugiausia jaunimas, teigia, kad įstatymas sužlugdys Kaukazo šalies viltį įstoti į ES ir reikš demokratijos pabaigą šalyje.

Valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri pernai buvo priversta atsisakyti panašaus įstatymo projekto dėl didžiulio visuomenės pasipriešinimo, tvirtina, kad juo siekiama tik padidinti pilietinių grupių finansavimo iš užsienio skaidrumą.

Įstatymui įsigaliojus, visos nepriklausomos nevyriausybinės (NVO) ir žiniasklaidos organizacijos, gaunančios daugiau kaip 20 proc. savo lėšų iš užsienio, turės užsiregistruoti kaip „organizacija, veikianti pagal užsienio valstybės interesus“.

ES antradienį įspėjo Sakartvelą, kad priėmus įstatymą dėl „užsienio įtakos“ bus apsunkintas šalies siekis prisijungti prie bloko.