D. Tuskas aplankė pasienio teritoriją ir susitiko su lenkų pasieniečiais bei kariais po pranešimų, kad Baltarusijos slaptoji policija gabena šimtus migrantų prie sienos su Lenkija, bandydama suorganizuoti koordinuotą mėginimą kirsti sieną.

„Tiesą sakant, susiduriame su intensyvėjančiu hibridiniu karu“, – pareiškė D. Tuskas kariniame dalinyje Karakulės kaime, esančiame maždaug už 40 km nuo sienos.

„Nenoriu, kad kiltų kokių nors abejonių: Baltarusija, vis priešiškiau Lenkijai nusiteikusi valstybė, organizavo šią veiklą Lenkijos pasienyje“, – pridūrė jis.

Baltarusija, vis priešiškiau Lenkijai nusiteikusi valstybė, organizavo šią veiklą Lenkijos pasienyje.

Premjeras sakė, kad Lenkija turi „stiprinti savo sieną tiek dėl [Baltarusijos autoritarinio] prezidento [Aliaksandro] Lukašenkos režimo daromo spaudimo, tiek dėl didėjančios grėsmės, kylančios dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, ir neaiškios geopolitinės padėties“.

D. Tuskas taip pat nurodė, kad Lenkijos vyriausybė pradėjo sienos stiprinimo darbus, nes vis dažniau pasitaiko bandymų kirsti sieną.

„Žinau, kad tokių neteisėtų kirtimų skaičius kasdien didėja, – sakė jis. – Mes to tikėjomės ir dėl to šiandien kalbame apie kuo greitesnį pasienio infrastruktūros stiprinimą.“

Jis išreiškė viltį, kad Europos Sąjunga prisidės prie Lenkijos pastangų šioje srityje.

„Todėl neabejoju, kad visa Europa turės – ir žinau, kad mes to pasieksime – investuoti į savo saugumą, investuodama į Lenkijos rytinę sieną ir jos saugumą“, – sakė lenkų vyriausybės vadovas.

D. Tuskas taip pat pranešė Lenkijos kariuomenės ir pasienio apsaugos vadams pažadėjęs, kad „nėra jokių lėšų limitų, kai kalbama apie Lenkijos saugumą“.

Lietuva, Latvija ir Lenkija 2021 metais susidūrė su migrantų antplūdžiu iš Baltarusijos.

Varšuva ir Vakarų šalys kaltina Baltarusiją ir Rusiją organizuojant migrantų antplūdį į ES siekiant destabilizuoti situaciją regione ir vykdyti hibridinį karą.

Baltarusijos autoritarinio prezidento A. Lukašenkos vyriausybė šį kaltinimą atmeta.