Ilgą laiką prieštaravęs šiai priemonei ir kritikavęs Maskvos vykdomą kalinių mobilizaciją savo gretoms papildyti, Kyjivas neseniai apsigalvojo, Rusijai pasiekiant naujų laimėjimų mūšio lauke.

„Parlamentas nubalsavo „už“ [...] dėl savanoriškos kalinių mobilizacijos. Įstatymo projektas atveria galimybę tam tikrų kategorijų kaliniams, pareiškusiems norą ginti savo šalį, prisijungti prie gynybos pajėgų“, – socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbtame įraše teigė deputatė Olena Šuliak, prezidento Volodymyro Zelenskio partijos vadovė.

Pasak partijos „Balsas“ deputato Jaroslavo Železniako, įstatymui pritarė 279 deputatai.

„Antikorupcijos komiteto išryškintos antikorupcinės rizikos iš dalies pašalintos. Visų pirma panaikinta teisė būti mobilizuotiems iš kalėjimo deputatams ir kai kuriems aukščiausiems korumpuotiems pareigūnams (su išimtimis), taip pat asmenims, nuteistiems dėl sunkių nusikaltimų (pavyzdžiui, nužudymo, išžaginimo)“, – rašė jis socialiniame tinkle „Telegram“.

O. Šuliak pažymėjo, kad prašymus galės teikti tik tie kaliniai, kuriems iki bausmės pabaigos liko mažiau nei treji metai.

Kad įstatymas įsigaliotų, jį turi pasirašyti Aukščiausiosios Rados pirmininkas ir V. Zelenskis.

Pirmą kartą pasiūlymas parlamentui buvo pateiktas kovą, siekiant papildyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretas tęsiantis karui su Rusija.

Praėjusį mėnesį parlamentas pirmuoju svarstymu priėmė įstatymo projektą, leidžiantį mobilizuoti piliečius, nuteistus už nesunkius nusikaltimus.

Teisingumo viceministrė Olena Vysocka anksčiau sakė visuomeniniam transliuotojui „Suspilne“, kad pagal šią iniciatyvą ginti Ukrainą galėtų būti paimta 50 tūkst. tų, kurie jau atliko bausmę už nesunkius nusikaltimus, taip pat 26 tūkst. šiuo metu įkalintų asmenų.

Neseniai Ukraina taip pat sugriežtino kovos su šaukimo į kariuomenę vengimu priemones ir sumažino vyrų šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų.

Maskva, kad sustiprintų Ukrainoje kovojančias reguliariąsias pajėgas, gausiai verbuoja kalinius iš Rusijos įkalinimo įstaigų, net jei jie buvo nuteisti už smurtinį nusikaltimą.

Rusija nuo pirmųjų invazijos dienų verbuoja kalinius tarnauti fronto linijose, iš pradžių pasiūliusi prezidento malonę už šešių mėnesių tarnybą.

Tarptautiniai ekspertai teigė, kad kai kuriais atvejais Rusijos kaliniai buvo verbuojami kovoti Ukrainoje grasinant ar bauginant. Kai kurie buvę kaliniai, grįžę iš fronto, padaro naujų nusikaltimų.

„Nuodėmių išpirkimas krauju“

„Ukrainos kalinių globos“ organizacija, palaikiusi priemonę, leidžiančią kaliniams tarnauti kariuomenėje, buvo nusivylusi priimtu tekstu.

„Mes palaikome įstatymo idėją (...) tačiau priimtas tekstas yra diskriminacinis“, – sakė nevyriausybinės organizacijos vadovas Olehas Cvilis.

„Jie panaikino [kovojančių] kalinių atostogas ir mes nežinome, ar jie turi kovoti iki karo pabaigos, o tai gali reikšti, kad jų bausmė bus ilgesnė“, – aiškino jis.

O. Cvilis taip pat baiminosi, kad mobilizuojamų karių „specialiųjų dalinių“ sukūrimas paskatins piktnaudžiavimą kalinių atžvilgiu.

„Tai kaip Rusijoje – nuodėmių išpirkimas krauju (...) Visi, norintys kovoti, bus suvaryti į vieną būrį ir naudojami kaip patrankų mėsa“, – sakė jis.

Jis kalbėjo apie žiaurią samdinių grupės „Wagner“ praktiką mūšiuose naudoti kalinius kaip patrankų mėsą.

Rusija nuo pirmųjų invazijos dienų verbavo kalinius tarnauti fronto linijose, iš pradžių žadėdama prezidento malonę už šešių mėnesių tarnybą.

Šiai praktikai vadovavo Jevgenijus Prigožinas. Anksčiau filmuotoje medžiagoje matyti, kaip jis aplanko rusų kalinius ir verbuoja pėstininkus savo sukarintai „Wagner“ grupuotei.

Praėjus daugiau nei dvejiems karo metams Kyjivas sprendžia klausimą, kaip padidinti karių skaičių, kad galėtų atremti suintensyvėjusias Rusijos atakas fronto linijose.

Neseniai jis sugriežtino priemones, kovojant su šaukimo į kariuomenę vengiančiais asmenimis ir sumažino vyrų šaukimo į kariuomenę amžių nuo 27 iki 25 metų.