Nusprendusios radikaliai sumažinti priklausomybę nuo visai nedemokratiškai valdomose šalyse išgaunamos naftos bei dujų, ES šalys sparčiai elektrifikuoja savo šilumos ūkį ir elektros generacijos sistemą. Pavyzdžiui, portugalai ką tik paleido didžiausią Europoje fotovoltinę elektrinę – daugiau kaip 200 megavatų galios. Šalyje, kur gyventojų 3,5 karto daugiau nei Lietuvoje, tokia elektrinė pagamins 1 proc. visos elektros.

Panašiai daro visos Europos šalys, nors kai kur pasitaiko, pavyzdžiui, ūkininkų protestų dėl tam tikslui užimtos derlingos žemės. Bet abejotina, kad tokiais protestais kaip Belgijoje prie Namiuro elektros gamybos procesas iš atsinaujinančių šaltinių sustos. Labiau tikėtina, kad jį pristabdys senų, tam nepritaikytų elektros tinklų problemos, pavyzdžiui, taip atsitiko Oranienburgo mieste netoli Berlyno. Ten dėl per mažos tinklų galios teko uždrausti montuoti namuose ir prijunginėti naujas moderniais elektrines šildymo sistemas naudojančias šilumos siurblius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Namų ūkiui reikia maždaug vieno kilovato prijungtos galios. Toks yra vidutinis galios rezervas. O jei dabar pridėsiu šilumos siurblį, gali prireikti ir dviejų ar trijų kilovatų, o tai reiškia, kad tinklų galią iš karto reikėtų padvigubinti arba patrigubinti. Bet tai neįvyks taip greitai“, – aiškino Graco universiteto profesorius Georg Brasseur.

Kita vertus, Austrijoje, Čekijoje ir kitose šalyse dabar nuolat kyla problemų dėl fotovoltinės elektros pertekliaus. Jau įrengtos namų, bei kitos elektrinės jos tiek prigamina, kad tinklai nebesugeba tokio kiekio perduoti.

Ir tai nėra nauja bėda. Austrų statistika rodo, kad per pastaruosius dešimt metų vidutiniškai net 216 dienų teko imtis avarinių priemonių, kad elektros tinklas nebūtų perkrautas.

„Žinoma, perėjimas prie tvarios energetikos yra labai didelis infrastruktūros projektas. Tai reiškia, kad privalome plėsti tinklus. Tai – procesas, tačiau jame turi dalyvauti visi, kiekvienas galutinis vartotojas, taip pat ir tiekėjai“, – kalbėjo „Oesterreichs Energie“ generalinė sekretorė Barbara Schmidt.

Elektros tinklų plėtra ir pertvarka yra vienas strateginių ES tikslų, bet galiausiai tą teks daryti ir eilinių vartotojų pinigais.