„Su tvarios taikos viltimi stebime saugumo padėtį Pietų Kaukazo regione ir teigiamai vertiname Armėnijos pastangas ją pasiekti. Esame glaudesnių Armėnijos ryšių su ES rėmėjai ir galiu patikinti, kad Lietuva ir toliau bus pasirengusi padėti įgyvendinant Armėnijos demokratinių reformų darbotvarkę, grindžiamą skaidrumo ir teisinės valstybės principais“, – pranešime I. Šimonytė.

Susitikime premjerė išsakė Lietuvos palaikymą Armėnijos pastangoms normalizuoti santykius su kaimynėmis.

Buvusios sovietinės respublikos – Armėnija ir Azerbaidžanas – dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės kariavo du karus: XX amžiaus dešimtajame dešimtmetyje ir 2020 metais. Per juos žuvo tūkstančiai žmonių abiejose pusėse ir šimtai tūkstančių buvo priversti bėgti.

Abiejose pusėse buvo sunaikinta kaimų, o kalnuotame regione po konflikto liko daugybė minų.

Dėl konflikto įtempti tapo ir Rusijos bei Armėnijos santykiai, Jerevanui manant, jog Maskva nepakankamai padėjo, kai Azerbaidžanas surengė puolimą.

Armėnija vasarį oficialiai prisijungė prie Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT), nors šis Jerevano žingsnis papiktino Maskvą. Pagal TBT 2023 metų kovą išduotą arešto orderį šalis yra įpareigota sulaikyti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei jis įžengs į Armėnijos teritoriją.

I. Šimonytė susitikime taip pat pasidžiaugė suintensyvėjusiais Lietuvos ir Armėnijos santykiais, prie kurių augimo dar labiau prisidėtų ES ir Armėnijos partnerystės plėtra, kurią Lietuva remia. Anot jos, ES vizų dialogo su Armėnija pradžia būtų sveikintinas ir palaikomas žingsnis.

Premjerė pažymėjo, kad Lietuva išliks atvira jau vykstančio bendradarbiavimo plėtrai stiprinant Armėnijos demokratinį atsparumą, kibernetinę saugą, atsinaujinančios energetikos bei kitose aktualiose srityse.