Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus pavaduotoja Skulptūrų parkui Sondra Simanaitienė patikino, kad inkilai parke atsirasdavo, kai kas nors parodydavo norą juos kabinti.

„Pastaruoju metu matau, jog padaugėjo šikšnosparnių inkilų, bet man niekas nepranešė apie tai, kad juos kabins, aš apie tai nežinojau. Pamenu, bene 2005 metais mano pirmtakas darė tokią iniciatyvą kelti inkilus“, – pasakojo S. Simanaitienė.

Vėliau paukščių specialistai pradėjo sakyti, kad bet kaip ir bet kokių inkilų kabinti nevalia, reikia išmanyti šiuos dalykus. Jie negali būti ne tik netinkamos formos, bet ir nuspalvinti netinka sparnuočiams.

Būtent todėl S. Simanaitienė ir nesiima organizuoti inkilų kabinimo Skulptūrų parke. Ji pripažino, kad inkilų nėra daug, bet nesigirdi ir norinčiųjų tai daryti pasisiūlymų. Nebėra tradicijos mokyklų mokiniams gaminti ir kelti inkilus.

„Muziejaus darbuotojai seniau pakabintų inkilų neardė, jie nukrenta patys, sugadinti laiko ir gamtos sąlygų. Ir naujų nekabiname. Manau, kad dabar, kai viskas specializuojasi, tai turėtų daryti išmanantys žmonės. Žinau, kad parke tikrai gyvena ir girdime ūkiant apuokus. Jie buveinę sau rado senų medžių drevėse. Jei kas rodys iniciatyvą, domėsiuosi ir bendrausiu. Bet labai seniai apie tai niekas neklausė ir dėl to neskambino“, – kalbėjo S. Simanaitienė.

Ventės rago ornitologinės stoties vyriausiasis ornitologas Vytautas Eigirdas patikino, kad visiškai nebūtina būti paukščių gyvenimo žinovu pagaminti ir tinkamai įkelti inkilą.

Matau, jog padaugėjo šikšnosparnių inkilų, bet man niekas nepranešė apie tai, kad juos kabins.

Pasirodo, mažieji paukšteliai, tokie, kaip žvirbliai ar varnėnai, nekreipia dėmesio į inkilo marginimą. Svarbu, kad namelio forma ir landa būtų tinkama. Tiesa, labai jau margas inkilas nėra pageidautinas dalykas.

„Inkilus galima kabinti ištisus metus, nes paukščiai juose ne tik peri, bet ir žiemoja. Žinoma, jei norima, kad paukščiai tame inkile perėtų, reikėtų juos įkelti kuo anksčiau. Bet dabar dar tikrai nėra pernelyg vėlu kabinti inkilus musinukėms ir kitiems vėliau grįžtantiems sparnuočiams. Svarbu, kad paukščiai jaustųsi kuo saugiau, kad kiaunės ar katės jų nepasiektų. Be to, prie landos nereikia daryti laktelės, nes ji reikalinga tik grobuonims, o ne paukščiams“, – paaiškino ornitologas.

Svarbu, kad inkilas nebūtų blaškomas vėjo, todėl derėtų rinktis storesnį medį. Patariama, kad landa būtų atkreipta į pietų ar pietryčių pusę, taip sparnuočiai gaus daugiau saulės ir jiems bus šilčiau, nors kategoriškos nuostatos šiuo klausimu nėra.