– Jeigu pas vaiką pamatome ant rankos įbrėžimą, jis gali sakyti, kad tai rezultatas žaidimo su gyvūnais ar aktyvaus laisvalaikio, bet tikriausiai neturėtume neigti, kad vaikai sąmoningai žaloja save?

– Dažniau paauglystė yra tas laikas, kai pradeda save žaloti sąmoningai. Bet taip, ši problema egzistuoja.

– Kokios to priežastys?

– Iš tikrųjų, priežasčių yra labai įvairių. Viena iš jų – savižalą vaikai, jaunuoliai, paaugliai naudoja kaip būdą išreikšti agresiją, pyktį. Kartais pyktis gali būti kam nors kitam, bet jie jį nukreipia į save, kaip savęs baudimą. Kita priežastis gali būti, kad apskritai jaučia labai daug jausmų, daug skausmo. Tai sunku išreikšti ir su tuo išbūti, todėl būtent savižala tampa iškrova. Kita priežastis – kai kurie jaunuoliai patiria būseną, kai apskritai sunku save pajausti, jie jaučia tuštumą ir fizinis skausmas padeda apibrėžti, ar aš ką nors jaučiu. Šios priežastys yra dėl ko pradedama save žaloti, o problemų, kurios tą savijautą sukelia, gali būti labai įvairių.

– Ar viena iš problemų gali būti internetas? Ar galime besti pirštu į socialinius tinklus? Nes ir jūsų kolegos mokslininkai kalba, kad vaikai šiuo metu praleidžia neribotą laiką socialiniuose tinkluose, jie patiria didesnį vienišumą, daugėja agresijos atvejų.

– Taip, kaip ir minėjau, problemų gali būti įvairių. Socialinių įgūdžių trūkumas, vienišumas, depresiškumas, nerimastingumas, patyčios, taip pat ir socialinėje erdvėje, gali prisidėti prie viso to. Dar kas specifiška internetui, kad jeigu, pavyzdžiui, jaunuoliai domisi, žiūri ir atranda kokių nors grupių, kuriose kalbama apie savižalą ir jei jose apie tai kalbama pozityviai arba romantizuotai, tai irgi prisideda prie didesnio savižalos masto.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Buvo paskelbti profilaktinių mokinių sveikatos patikrinimų rezultatai. Skelbta, kad kas dešimtas moksleivis turi per mažą svorį, anoreksiją, o kas penktas yra nutukęs. Šie skaičiai stebina medikus, kai kurie beda pirštu į COVID-19, sako, kad iš to kilo visos problemos.

– Pandemijos pasekmės jaunuolių psichikos sveikatai tikrai yra ilgalaikės ir tikrai galime matyti sąsają su įvairiais paūmėjimais. Ir laikas, praleidžiamas prie ekranų, socializacijos trūkumas ir pan. tikrai prisideda prie to.

– Kaip atpažinti, kad vaikas turi valgymo sutrikimą, kad jam reikėtų padėti?

– Iš tikrųjų yra labai daug faktorių, kurie priveda prie valgymo sutrikimų. Apskritai kultūra, kaip kalbama apie maistą, apie kūną, ypač paauglystės laikotarpiu, yra labai svarbu ir rekomenduojama kuo mažiau kaip nors komentuoti ypač paauglių besikeičiančius kūnus, nes tai yra labai jautri tema. Tai gali būti sunku pamatyti. Tiek savižala, tiek valgymo sutrikimai yra labai rimta ir tikrai reikia reaguoti.

– Kaip reaguoti? Kaip nesugadinti santykio su vaiku? Nes turbūt priėjus ir pasakius: matau pas tave įbrėžimų ar randų, vaikas neprisipažins, kad save žaloja.

– Nebūtinai. Pastebėjus svarbu reaguoti ramiai, nors tai gali būti gana sunku. Labai svarbu, kad jei patys jaučiame, kad labai pykstame ar susijaudiname, geriau yra iš pradžių pasikalbėti, pasitarti su kitu suaugusiuoju patiems, pavyzdžiui, paskambinti į Tėvų liniją ar parašyti laišką, kad truputį pačiam nurimti. Svarbu pokalbio su vaiku metu reaguoti gana ramiai, negąsdinti jo, neužsipulti, nes tada jis atsitraukti ir užsisklęsti.