„Pirmųjų trijų pradinių klasių mokiniams negalima duoti rašytinių namų darbų, išskyrus kai kuriuos pratimus, padedančius lavinti dailyraštį“, – pasakojo Lenkijos švietimo ministro pavaduotoja Katarzyna Lubnauer.

Palengvinimus Lenkijos švietimo ministerija žada net ir vyresnių progimnazijos klasių moksleiviams.

„Ketvirtoms-aštuntoms klasėms leidžiama atlikti rašytinius namų darbus, tačiau mokiniai už juos negauna pažymių. Žinoma, mokinių bus prašoma atmintinai išmokti eilėraščius, pasiruošti kontroliniams darbams ir panašiai“, – šnekėjo K. Lubnauer.

Nauja tvarka įsigaliojo iškart po mokinių velykinių atostogų ir kaipmat suglumino mokytojus.

„Kodėl balandžio mėnesį? Kodėl toks didžiulis pokytis įvedamas viduryje mokslo metų? Mes, mokytojai, savo darbą planuojame visiems mokslo metams, o naujos taisyklės įsigalioja pačiame antrojo pusmečio viduryje. Tai – sugriauna mūsų planus“, – kalbėjo Varšuvos pradinės mokyklos mokytoja Danuta Kozakiewicz.

Lenkijos mokytojai nusiteikę pesimistiškai. Anot jų, nauja tvarka – chaoso sukėlimas.

„Yra šeimų, kuriose didelis dėmesys skiriamas vaikų išsilavinimui ir neprivalomi namų darbai vis tiek bus atlikti. Kitose šeimose namų darbai dabar bus visiškai ignoruojami“, – teigė D. Kozakiewicz.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos moksleivių, nors ir su namų darbais kuprinėje, kasdienybė neatrodo niūri.

„Paklausiau ketvirtokų, sakau: vaikai, ateis manęs klausti, ar mums reikia namų darbų, ką aš turiu pasakyti? Jie sako: ir reikia, ir nereikia. Jeigu nereikia, tai mes nieko neišmoksim, reikia namų darbų. Tik sako, mes nenorėtumėm, kad penktadieniais užduotų“, – šnekėjo Vilniaus P. Mašioto pradinės mokyklos direktorė Jūratė Mikulskienė.

Mokyklose net ir jauniausieji namo grįžta su užduotimis. Tiesa, jos daug paprastesnės nei vyresnių moksleivių.

„Susidėti savo daiktus ir atsinešti į mokyklą. Pagrindinis dalykas, ko mes mokome. Vaikas pats turi nešti kuprinę, ne tėvai. Tai atrodo taip elementaru, bet tai – vaiko pirmieji namų darbai mokykloje“, – nurodė J. Mikulskienė.

Švietimo ministerija tikina, kad mokykloms dėl namų darbų palikta daug laisvės, tad ir drastiškų sprendimų čia nereikia.

„Priimti centralizuotus sprendimus dėl reglamentavimo, ar būtų galima, ar negalima skirti namų darbus, šiuo metu neturime nei tokių siūlymų, nei tokios iškeltos idėjos svarstymui“, – aiškino ŠMSM Ugdymo departamento direktorė Jolanta Navickaitė.

Švietimo specialistai pabrėžia, kad visiškas namų darbų išsižadėjimas Lietuvoje – neįmanomas.

Žinoma, jei būtų skundų dėl per didelio krūvio, tenkančio vaikams po pamokų, ministerija žada, kad sprendimų ieškotų. Švietimo specialistai pabrėžia, kad visiškas namų darbų išsižadėjimas Lietuvoje – neįmanomas. Tam kliudytų atnaujinta bendrojo ugdymo programa.

„Kai kuriais atvejais jos apimtis – padidėjusi. Jeigu atsisakytume namų darbų, ar tam yra pagrindas? Ar mes taip galime elgtis, jeigu mūsų turinys yra padidėjęs, bet kontaktinių pamokų mes neturime daugiau“, – kalbėjo Švietimo specialistė Rasa Saldukė.

Kol kas įprasta, kad namų darbų neužduoda pirmokams. Tačiau jau nuo antros klasės krūvis mokiniui kyla ir tenka padirbėti ir po pamokų.