Jerevanas vis dažniau kritikuoja Maskvos, kaip regioninio saugumo garanto, vaidmens idėją.

Nedidelė Kaukazo valstybė jau dešimtmečius nesutaria su savo aršiu priešu kaimynu Azerbaidžanu ir ne kartą kaltino Maskvą, kad ši nesuteikė jai pagalbos, kai 2020 metais įtampa peraugo į karą.

„Armėnijos vadovybė, remdamasi išgalvotais pretekstais ir iškraipydama pastarųjų trejų ar trejų su puse metų istoriją, sąmoningai siekia santykių su Rusijos Federacija žlugimo“, – sakė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu Rusijos žiniasklaidai.

Jerevanas neseniai iškėlė galimybę pasitraukti iš Rusijos vadovaujamos Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) – saugumo bloko, kuriam priklauso dalis buvusios Sovietų Sąjungos šalių.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas savo šalies saugumo aljansus pavadino neveiksmingais po to, kai praėjusį rugsėjį Azerbaidžano pajėgos šturmavo Kalnų Karabachą.

Ši teritorija tarptautiniu mastu pripažinta Azerbaidžano dalimi, bet iki tol buvo kontroliuojama etninių armėnų separatistų.

Rusijos taikos palaikymo pajėgos buvo dislokuotos aplink teritoriją po 2020 metais vykusio abiejų šalių karo.

Armėnija boikotavo 2023 metų pabaigoje vykusį KSSO aukščiausiojo lygio susitikimą dėl to, ką N. Pašinianas pavadino bloko nesugebėjimu vykdyti savo saugumo įsipareigojimų.

Jerevanas, siekdamas naujų garantijų dėl saugumo, užmezgė ryšius su Vakarų valstybėmis, pirmiausia su JAV ir Prancūzija.

Maskva dešimtmečius buvo pagrindinė Kalnų Karabacho konflikto tarpininkė, tačiau pastaruosius dvejus metus ji apleido šią sritį dėl savo karo Ukrainoje.

Vasario pradžioje Armėnija oficialiai prisijungė prie Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT), nors Maskva įspėjo Kaukazo šalį, kad ji to nedarytų.

Pagal 2023 metų kovą išduotą Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderį Rusijos vadovui ji privalėtų suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jei šis įžengtų į Armėnijos teritoriją.