„Pramonės ir transporto, prekybos įmonių veiklų rezultatai mažina praėjusių metų BVP, jam stipriai susitraukti neleido veržli investicijų plėtra. O šiemet nuosaikų ekonomikos atsigavimą labiausiai skatins namų ūkių vartojimas, jį teigiamai veiks stiprėjanti gyventojų perkamoji galia ir investicijos“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) sakė VK Biudžeto stebėsenos departamento vadovė Jurga Rukšėnaitė.

Anot VK, mažėjant infliacijai ir augant darbo užmokesčiui gyventojų perkamoji galia turėtų atsigauti ir būti aukštesnė nei iki infliacijos šuolio 2022 metais. Stiprėjanti perkamoji galia turėtų skatinti aktyvesnį vidaus vartojimą.

Realus darbo užmokestis – darbo užmokestis atskaičius infliaciją – viršys lygį buvusį iki 2022-ųjų infliacijos šuolio. Reiškia, kad šiemet užimti gyventojai atgaus turėtą perkamąją galią.

 

„Realus darbo užmokestis – darbo užmokestis atskaičius infliaciją – viršys lygį buvusį iki 2022-ųjų infliacijos šuolio. Reiškia, kad šiemet užimti gyventojai atgaus turėtą perkamąją galią. Numatoma, kad vidutiniu laikotarpiu ji toliau didės ir tai toliau skatins vidaus vartojimo augimą“ – teigė J. Rukšėnaitė.

Valstybės kontrolė trečiadienį paskelbė patvirtinusi Finansų ministerijos 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijų. Ministerija praėjusią savaitę skelbė, kad šiemet prognozuoja 1,6 proc. ekonomikos augimą.

„Jis (ministerijos paskelbtas 2024–2027 metų ekonominės raidos scenarijus – BNS) atitinka įvardytas prielaidas, yra pagrįstas aktualiais statistiniais duomenimis. VK požiūris dėl Lietuvos ekonomikos perspektyvų yra panašus į Finansų ministerijos“, – rašoma VK pranešime.

Auditorių prognozėmis, 2025 metais BVP augs 3 proc., 2026 ir 2027 metais – 3,2 proc.

„Numatome, kad šiemet eksportas augs nuosaikiai, o vidutiniu laikotarpiu stiprėjant užsienio paklausai šis rodiklis spartės“, – sakė J. Rukšėnaitė.

Pasak jos, ekonomika ateityje turėtų augti labiau atsigaunant Lietuvos eksporto rinkoms, tačiau stabiliam jos augimui kils rizikų dėl neapibrėžtos geopolitinės padėties regione.

Be to, auditorių vertinimu, neigiamai Lietuvos išorės paklausą gali paveikti nuo 2024 metų Europos Sąjungoje vėl taikomos fiskalinės drausmės taisyklės, išliekančios aukštos bazinės palūkanų normos.

VK taip pat numato, kad vidutinis darbo užmokestis šiemet augs 8,7 proc., užimtumas didės 0,2 proc., o nedarbo lygis sieks 7,2 proc.

„Situacija darbo rinkoje išliks stabili, to leidžia tikėtis pernai ekonomikai stagnuojant išlikęs darbo rinkos atsparumas, teigiami darbdavių lūkesčiai dėl 2024 metų ir išaugusi populiacija“, – parlamentarams sakė J. Rukšėnaitė.

Vis tik, jos teigimu, vidutiniu laikotarpiu užimtųjų skaičius turėtų mažėti senstant visuomenei.

Auditorių prognozėmis, 2024 metais vidutinė metinė infliacija turėtų siekti 2 proc., kitąmet – 2,2 proc.