„(Taryba – BNS) mano, kad lietuvių aukos šiame kare turi būti tinkamai pagerbtos ir įamžintos Vilniuje“, – rašoma dokumente.

Patvirtinus rezoliuciją, pasiūlymą dėl Ukrainoje žuvusių lietuvių įamžinimo suformuluos Istorinės atminties komisija ir su juo vėl grįš į savivaldybės tarybą.

Iniciatyvos autorius – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos atstovas Aurimas Navys.

„Manyčiau, kad šiuos žuvusius lietuvius turėtume atminti, jų atminimą įamžinti“, – tarybos posėdyje kalbėjo A. Navys.

Jis teigė, kad Vilniuje esančią Rusų gatvę būtų galima pavadinti T. Tumo vardu.

„Čia yra mano pozicija, jokiu būdu nenoriu spausti (Istorinės – BNS) atminties komisijos, ji priims pati sprendimą, kaip yra geriausia“, – sakė A. Navys.

Lietuvių aukos šiame kare turi būti tinkamai pagerbtos ir įamžintos Vilniuje.

Socialdemokratas Povilas Pinelis kritikavo idėją pervadinti Rusų gatvę.

„Kai suplakate karą, Rusų gatvę, jūs politikuojate, neįsigilinę nei į aplinkybes, kaip ta Rusų gatvė (atsirado – BNS), užsiimate kiršinimu, priešinimu, mūsų Vilniuje yra pilna rusų tautybės žmonių, yra mišrių šeimų“, – teigė P. Pinelis.

Jis siūlė pagerbti ne tik žuvusius, bet ir kitiems į Ukrainą padėti kariaujančiai šaliai padedantiems lietuviams, kurie neretai grįžta su sunkiomis traumomis.

„Komisija turėtų galvoti apie Vilniaus pagarbą visiems dalyvaujantiems, padedantiems, aukojantiems savo sveikatą, resursus, neatsiremiant į vieną ar du asmenis“, – sakė P. Pinelis.

A. Navys atsakė, kad Rusų gatvei pavadinimą 1907 metais suteikė Rusijos imperijos valdžia.

„O dėl įamžinimo visų kitų, tai reikėtų įamžinti visą mūsų Lietuvą, nes visa Lietuva prisideda prie to. (...) Siūlyčiau nesuplakti dviejų dalykų“, – kalbėjo tarybos narys.

Rezoliucijoje pažymima, kad T. Tumo žūtis prie Bachmuto „skatina mus suvokti, kad Ukraina kovoja ne tik už savo, bet ir viso Vakarų pasaulio laisvę bei vertybes“, o M. Kvedaravičiaus filmai „Mariupolis“ ir „Mariupolis 2“  „liudija tiek besiginančiųjų ukrainiečių drąsą, tiek rusų ginkluotojų pajėgų žiaurumą ir nusikaltimus žmoniškumui bei karo nusikaltimus“.

Istorinės atminties komisijos pirmininkė Kamilė Šeraitė-Gogelienė BNS anksčiau teigė, kad nors sostinėje galioja nuostata, kad žmonių atminimas gali būti įamžinamas tik praėjus dešimt metų po jų mirties, rezoliucijos priėmimas reiškia, kad komisija skatinama padaryti išimtį.

K. Šeraitės-Gogelienės teigimu, išimčiai netaikomas laiko apribojimas, apie asmens atminimo įamžinimą tada galima spręsti kad ir praėjus vienai dienai po jo mirties.

Tadas Tumas, slapyvardžiu Milžinas, pirmasis kare Ukrainoje gyvybės netekęs lietuvis. Jis žuvo vasario 23-iąją. Kaip skelbta, T. Tumas kartu su ukrainiečiu prie Bachmuto į priešakines linijas vežė minas, kai į automobilį pataikė rusų dronas. T. Tumas kovo viduryje palaidotas Antakalnio kapinėse.

Būdamas 45-ių kino režisierius Mantas Kvedaravičius buvo nužudytas 2022 metų pavasarį Ukrainos Mariupolio mieste, į kurį atvyko jam jau esant apsuptyje. Režisierius šiame mieste 2015 metais nufilmavo dokumentinę kino juostą „Mariupolis“, o prieš žūtį fiksavo apsuptame ir karo niokojamame mieste likusius gyventojus ir jų istorijas.