„Bet kuriam naujam ministrui, kas juo taps, pirma užduotis – sugrąžinti, kalbėtis su opozicija“, – žurnalistams antradienį Seime sakė parlamentaras.

Krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui pranešus apie traukimąsi iš pareigų, opozicinių partijų atstovai pirmadienį nedalyvavo Vyriausybėje vykusiame pasitarime dėl papildomų gynybos finansavimo šaltinių.

Jie teigė nematantys prasmės dalyvauti tokiuose susitikimuose, kol nėra naujo krašto apsaugos ministro. Opozicija taip pat kelia klausimą dėl A. Anušausko išsakytų užuominų apie korupciją viešuosiuose Krašto apsaugos ministerijos pirkimuose.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį taip pat viešai minėjo, jog sieks įtikinti opoziciją grįžti prie derybų dėl gynybos.

Aš vadovaujuosi tokia nuostata: man kiekvienas pilietis – ar jis myli mane, ar gerbia, ar nekenčia – yra vienodai brangus.

L. Kasčiūno kandidatūrą į ministrus premjerė antradienį prezidentui pateikė oficialiai. Apie tai šalies vadovas ir ministrė pirmininkė planuoja kalbėtis trečiadienį.

Mažųjų koalicijos partijų atstovai sakė neprieštarausiantys premjerės pasirinkimui matyti šį parlamentarą ministru, bet pabrėžė vertybinius nesutarimus su juo žmogaus teisių klausimais.

L. Kasčiūnas pasisako už griežtą imigracijos politiką, balsuoja prieš vienos lyties asmenų partnerystę reglamentuojančius įstatymus.

„Laisvės partijai noriu pasakyti labai paprastą dalyką – ginsime visus Lietuvos piliečius, nepaisant jų pažiūrų. Aš vadovaujuosi tokia nuostata: man kiekvienas pilietis – ar jis myli mane, ar gerbia, ar nekenčia – yra vienodai brangus“, – sakė kandidatas į ministrus.

Dabartinis Krašto apsaugos ministerijos vadovas A. Anušauskas, paprašius premjerei, praėjusią savaitę pranešė paliekantis pareigas.

I. Šimonytė teigė ministrui pasiūliusi trauktis dėl pernelyg mažo aktyvumo svarbiausiais pastarojo meto krašto apsaugos sistemos klausimais, tokiais kaip šaukimo į kariuomenę reforma, papildomų gynybos finansavimo šaltinių paieška, aktyviojo karių rezervo plėtimas.

I. Šimonytė sako, kad diskusija dėl lėšų gynybai galės būti tęsiama ir be opozicijos

Opozicijai atsisakant dalyvauti premjerės inicijuotoje diskusijoje dėl papildomų lėšų gynybai, kol nebus išsklaidyti įtarimai dėl pirkimų skaidrumo, ši bus tęsiama su kitais socialiniais partneriais, sako I. Šimonytė.

„Tęsime, ką darysi“, – antradienį BNS sakė Vyriausybės vadovė.

Ji pakartojo, kad po pirmadienio susitikimo laukiama Trišalės tarybos ir NVO koalicijos vertinimo pateiktiems galimiems lėšų šaltiniams.

Vyriausybės vadovė vylėsi, kad per tas dvi savaites Seimo opozicija galbūt gaus atsakymus į jų keliamus klausimus ir grįš prie debatų stalo.

I. Šimonytė antradienį pakartojo, kad A. Anušauskas jos niekada nėra informavęs apie bandymus daryti poveikį Krašto apsaugos ministerijos daromiems pirkimams.

Kita vertus, ji tvirtino, jog šio klausimo sureikšminimas susijęs su artėjančiais rinkimais.

„(...) kada opozicija norės pasakyti: taip, jau dabar mums aišku, viską suprantame, aš gi negaliu atsakyti į šitą klausimą. Juk suprantate, kad tai yra ir politinis laukas, kuriame galima iki pasaulio pabaigos sakyti, kad vis tiek viskas neaišku ir esu neįtikintas“, – sakė premjerė.

„Vis tiek bandysime tą pasitikėjimą atkurti, kaip tik galime, ir prie diskusijų grįžti“, – pridūrė ji.

I. Šimonytė opozicijai priminė, kad po Seimo rinkimų dabartiniams opozicijos atstovams gali tekti ateiti prašyti šiuo metu valdžioje esančių partijų palaikymo sprendžiant gynybos finansavimą.

„Tikrai žinau, kad opozicijoje yra žmonių, kurie labai rimtai matuojasi kėdes būsimoje Vyriausybėje, ir jie turi galvoti, kaip tuos uždavinius reikės jiems įgyvendinti, jei taip atsitiktų. Tada ta diskusija gali būti labai nemaloni, nes gali atsitikti taip, kad reikės ateiti dabartinės valdančiosios daugumos prašyti paremti sprendimų, kurie būtini ir neišvengiami“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.

Reikia būti truputį sąžiningesniems.

„Reikia būti truputį sąžiningesniems“, – pridūrė ji.

„Jeigu aš elgčiausi nesąžiningai, sakyčiau: žiūrėkite, bus rudenį rinkimai, kas formuos Vyriausybę, tas tegu ir rūpinasi, aš dabar galiu nesirūpinti, einu visiems gerų naujienų pranešti. Bet man atrodo, kad taip negalima elgtis, nes tai per daug svarbūs ir per daug ilgalaikiai projektai“, – tvirtino I. Šimonytė.

Šiuo metu finansavimas gynybai siekia 2,75 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), tačiau šiemet baigs galioti prievolė bankams mokėti solidarumo įnašą, o įprastas biudžetinis gynybos finansavimas sudaro 2,52 proc. BVP.

Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. BVP, Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės I. Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias gynybos finansavimo alternatyvas – jas dar svarstys politikai ir socialiniai partneriai.

Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 metais, numatoma kintamoji ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį lėšų poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą. Tuo metu pastoviosios dalies finansavimui siūloma keisti mokesčius – tam parengtos keturios alternatyvos. Tarp jų – didinti PVM, pelno mokesčius, atsisakyti dalies mokestinių lengvatų, mažinti savivaldybės skirtą gyventojų pajamų mokesčio dalį.