„Buvo ašarų. Visiems nepatiko rezultatai. Tikrai ne to, ko tikėjosi“, – atviravo vienuoliktokė Deimilė. „Galiu pripažinti, kad pati išėjau su ašaromis, liūdėjau dėl savo rezultatų“, – tą patį sakė ir moksleivė Mintarė.

Dvi dienas vienuoliktokai verkė dėl tarpinio matematikos patikrinimo. Kovo 13 d. jį laikė paprastesniu, B lygiu, besimokantys, o vakar – išplėstinio kurso moksleiviai.

„Egzamino rezultatai nekoreliuoja su pažymiais mokykloje. Labai liūdina, kai ruošiesi, labai daug kartojiesi, sprendi ir išeini iš egzamino visiškai savimi nusivylęs“, – dalijosi emocijomis vienuoliktokė Agnė.

Šis patikrinimas vienuoliktokams labai svarbus. Surinkta balų kraitė lems abitūros egzaminų aruodą. Tačiau iš patikrinimo nedaug išsinešė net dešimtukininkai.

„Tikėjausi maždaug apie 18–20, bet nenoriu sakyti, kiek gavau. Tiesiog...“ – nusivylimo neslėpė Deimilė.

„Užduotys neturėjo kelti Licėjaus mokiniams didelių problemų, greičiausiai išlaikė, bet maksimalių balų iš 20 taškų neteko girdėti“, – sakė Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Mokiniai įvardijo priežastis, kodėl rezultatai neatitinka realybės, – streso daug, o patikrinime spaudžia laikas, tik po ilgo skaitymo supranta, ko prašo užduotys. „Vienai užduočiai perskaityti reikėjo kokių trijų minučių, nes kol įsiskaitai, kol supranti, ko iš tavęs nori. Yra iš viso penkiolika užduočių, o duoda tik 45 minutes visoms joms atlikti“, – pasakojo Mintarė.

Pedagogai svarsto ir ar nebus supainioti patikrinimai – silpnesniems mokiniams pakištos sunkesnės užduotys nei matematikos pirmūnams. „Ar tikrai tas žmogus, kuris rengė B kurso užduotis, yra įsigilinęs į to kurso programą?“ – kėlė klausimą Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė Aldona Šventickienė.

Negana to, mokiniai liko nesupratę ir kur suklydo. „Nėra komentarų, nėra grįžtamojo ryšio. O kur aš suklydau, kur mano konkrečiai klaidos? Ar aš neteisingai atsakymą pateikiau, ar aš neteisingai išsprendžiau? Vaikams trūksta paaiškinimo“, – sakė Vilniaus Žemynos gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Vilma Aleščikaitė.

Kilus chaosui, švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas pats sėdo spręsti testo. Nepadėjo net matematikos magistro išsilavinimas. Jis, lyg mokinys, nutyli, kiek balų surinko, bet sako, kad B lygio užduotys pasirodė ne kaip gyvenimiška patirtis, o kaip olimpiada.

„Atsiprašome už tai, kokios buvo užduotys. Suprantame, kiek jums tai streso ir įtampos sukėlė“, – kreipėsi į moksleivius ministras. Sako sieksiantis išsiaiškinti, kur šuo pakastas: „Kur ta problema užduočių parengime, ar užduočių rengėjai parengė netinkamai, ar jiems instrukcija buvo pateikta netinkama, dar aiškinamės, bet problemos yra su užduotimis.“

Dabartiniai valdantieji nusprendė, kad reformas reikia įgyvendinti buldozeriu, tai dabar buldozeris, atrodo, įvirto į griovį.

Užduotis ruošusios Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) laikinasis vadovas Aidas Aldakauskas problemos nemato: „Užduotys tikrai nebuvo, sakykime, lengvos, penktos ar šeštos klasės lygio, tikrai buvo trečios gimnazijos klasės B kurso programos.“

Privalomi patikrinimai, kurie lems egzamino rezultatus, organizuojami pirmą kartą. Ekspertai sako, kad jiems nepasiruošta. „Dabartiniai valdantieji nusprendė, kad reformas reikia įgyvendinti buldozeriu, tai dabar buldozeris, atrodo, įvirto į griovį“, – ironizavo žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas.

„Pradėjome eiti geru keliu, bet atsakingesnio pasiruošimo reikėtų“, – tikino Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorė.

Nemažai vienuoliktokų testams ruošėsi be vadovėlių, jų mokyklos tiesiog negavo. Keitėsi ir ugdymo programų turinys. „Gal tempas nebuvo pakankamas ir gal kažko ir nebuvo suspėję išeiti“, – svarstė NŠA vadovas.

Ministras teigia, kad ieškos ne kaltų, o išeičių. Patikrinimo užduotis įvertinti pavedė ekspertų komisijai. „Visada lengva sakyti: kažkas blogai, tvarkykitės, aš išeinu. Mano tikslas dabar yra išspręsti, kad tos problemos nebūtų“, – tikino jis. Kita vertus, G. Sarafinas tuo abejoja: „Nesu matęs per pastaruosius 20 metų, kad komisija ką nors išspręstų.“

Viena komisija jau vertina fizikos patikrinimą, dabar ir matematikos. Pedagogai sako, kad toks startas toliau sėkmės neatneš. Patikrinimus reikia stabdyti. „Kas sugalvojo būtent tokią sistemą, turėtų kaip ir atsakyti už tai, kas būtent šiuo metu vyksta mokyklose“, – įsitikinęs Vilniaus licėjaus direktorius.

O ašaras nusibraukę mokiniai žada patikrinimus perlaikyti kitąmet prieš pat egzaminus. Gal užduotys jau bus tikslesnės. „Gal jie pagaliau supras, kad vis dėlto kažkas yra negerai ir gal pakeis, kad vaikams būtų geriau“, – svarstė Mintarė.