Tai reiškia, kad „Litgrid“ su A. Stumbro įmonėmis nebepasirašys ketinimų protokolų dėl vėjo parkų prijungimo prie tinklo, nebent komisija ir Vyriausybė jas pripažins nekeliančiomis grėsmės nacionaliniam saugumui.

Regionų administracinis teismas kovo 12 dieną atsisakė priimti A. Stumbro prašymą panaikinti pernai spalį ir lapkritį komisijos bei Vyriausybės priimtus sprendimus, kuriais dėl grėsmių nacionaliniam saugumui atmesti jo įmonių „Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“ prašymai pasirašyti ketinimų protokolus dėl prisijungimo prie „Litgrid“ tinklo.

Teismas taip pat atsisakė pratęsti terminą, per kurį teisės aktai gali būti skundžiami.

„Praleistas skundo padavimo teismui terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, esktraordinarios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios (...). Teismas nenustatė, kad terminas būtų praleistas dėl svarbių, tai yra nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių“, – nusprendė teismas.

A. Stumbras teismui teigė, jog iki viešo „Litgrid“ pasisakymo bei LRT publikacijos sausio 30 dieną nesuprato visų vyriausybinės komisijos išvados pasekmių, todėl teismas atsiimtą skundą turėtų priimti iš naujo, o terminas skundui pateikti turėtų būti skaičiuojamas nuo sausio 30 dienos.

A. Stumbro teigimu, apie materialines komisijos sprendimo pasekmes jis suprato tik sausio 30 dieną, kai „Litgrid“ viešai, nacionalinio transliuotojo eteryje išsakė savo poziciją jo ir kitų jo valdomų bendrovių projektų atžvilgiu, taip pat kai vasario 15 dieną „Litgrid“ atsisakė išduoti prijungimo sąlygas 18 MW galios hibridiniam projektui, kuriam nereikia komisijos patikros. 

Vyriausybė, atstovaujama Energetikos ministerijos, teismui teigė, kad A. Stumbras dėl to į teismą jau kreipėsi ir skundą 2023 metų gruodį atsiėmė.

„Aplinkybės, kad pareiškėjas apie skundžiamų teisės aktų svarbą suprato vėliau nei gavo dokumentus, yra subjektyvios aplinkybės, priklausančios nuo pareiškėjo valios“, – teismui teigė ministerija.

„Litgrid“ BNS pranešė, kad minėtos dvi A. Stumbro įmonės per pastaruosius metus – nuo pernai kovo, kai įsigaliojo naujas pasinaudojimo elektros perdavimo tinklais tvarkos aprašas – pateikė 10 prašymų dėl pralaidumų rezervavimo tiek vėjo, tiek hibridinėms elektrinėms (vėjo, saulės, kaupiklių) vystyti.

„Buvo patenkintas vienas prašymas (pasirašytas ketinimų protokolas), tačiau vėliau Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos komisijai priėmus išvadą, kad įmonė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, šio ketinimų protokolo vykdymas buvo sustabdytas“, – BNS nurodė „Litgrid“.

LRT sausio 30 dieną paskelbė, jog A. Stumbro bendrovės dėl Vyriausybės ir komisijos sprendimų į teismą kreipėsi dar gruodžio 20 dieną, tačiau iki numatyto posėdžio skundą atsiėmė. Netrukus „Energijos parkai“ „Litgrid“ paprašė suteikti išankstines prisijungimo sąlygas dėl 48 megavatų (MW) pralaidumo – nesiekiančio 50 MW ribos, dėl kurios reikėtų vyriausybinės komisijos išvadų. Šios sąlygos bendrovei buvo suteiktos.

LRT Tyrimų skyrius tuomet skelbė, kad „Energijos parkai“ šiemet paprašė išankstinio prisijungimo sąlygų dar bent penkiems projektams, kurių galia mažesnė nei 50 MW. Iš viso įmonė pretendavo rezervuoti 221 MW galios.

„Litgrid“ tuomet LRT teigė, jog ketinimų protokolai su įmone nebus pasirašyti, kol nebus pakeista vyriausybinės komisijos išvada.

LRT Tyrimų skyriaus duomenimis, komisijai įtarimų kilo dėl A. Stumbro galimų ryšių su Rusijos piliečiu Vasilijumi Fedorinu, turinčiu ryšių Kremliaus administracijoje. V. Fedorinas prieš keliolika metų su partneriais buvo įkūręs verslą Lietuvoje. Jo įmonei „Amberinvest“ 2006–2009 metais vadovavo A. Stumbras.

Valstybės saugumo departamento vertinimu, „Litgrid“ planuotų sudaryti sandorių šalys („Energijos parkai“ ir „Energijos turto investicijos“) turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui ryšių su Rusijos fiziniais ir juridiniais asmenimis, rašė LRT.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas.