L. Hussaras sakė, kad būtent protėvių tikėjimas Estija per Nepriklausomybės karą ir Tartu taikos sutartį suteikė jiems teisę, dėl kurios kovojo, – patiems spręsti savo reikalus savo šalyje.

„Šis tikėjimas savo šalimi ir jos ateitimi atvedė mus šiandien čia, kad galėtume kurti savo ateitį kartu, laisvai ir nepriklausomai nuo užsienio jėgos“, – pareiškė jis.

„Visa tai buvo įmanoma, nes mūsų žmonės niekada neprarado tikėjimo laisva Estija, savo valstybe ir tuo, kad galima išeiti iš Rusijos laikų ir įžengti į Estijos laikus“, – kalbėjo parlamento pirmininkas.

L. Hussaras priminė, kad prieš dvejus metus Ukrainoje prasidėjo didelis karas, ir sakė, kad nuo tada „nuolat galvojame apie Ukrainą, kuri kovoja už savo laisvę ir kuriai iškelti savo valstybinę vėliavą savo žemėje yra iššūkis“.

Mūsų žmonės niekada neprarado tikėjimo laisva Estija, savo valstybe ir tuo, kad galima išeiti iš Rusijos laikų ir įžengti į Estijos laikus.

„Kiekvieną dieną iš jų bandoma jėga atimti laisvę. Kasdien priminkime sau ir visiems kitiems, kad laisvė yra brangi, o jos kaina labai didelė. Už laisvę reikia kovoti iki pergalingos pabaigos“, – sakė jis ir patikino, kad Estija palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės.

Pagal tradiciją, tekant saulei Ilgojo Hermano bokšte prie Estijos parlamento iškilmingai pakelta Estijos valstybės vėliava. Vėliau planuojami kiti renginiai Nepriklausomybės dienai paminėti.

Tai svarbiausia Estijos valstybinė šventė, per kurią minimas šalies nepriklausomybės deklaracijos paskelbimas Taline 1918 metų vasario 24 dieną.