Dešimtys Kauno rajono gyventojų vieną ankstų rytą apsiginklavę plakatais rinkosi po Kauno rajono savivaldybės langais. Žmonės ir toliau nerimauja dėl Pusiaukelės namuose jau du mėnesius apsigyvenusiųjų nuteistųjų.

Nors čia pat bendruomenėje apgyvendintų kalinių elgesiu nesiskundžia.

„Nežinau, ar aš įpirkčiau tokį „mercedes“ su kokias jie važinėja. Ne visi važinėjame su „mercedes“ ir „porsche“, įdomiai kali, jie vaikšto, nesijaučiame saugūs, gatvės tamsios“, – sakė bendruomenės atstovas Ridas Žirgulis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Domeikavos gyventojai toliau valdžios prašo apsaugoti juos nuo pusiaukelės namų. Savivaldybė sausio pabaigoje nutarė siekti pastato perėmimo.

„Kadangi savivaldybė gali keisti arba nekeisti žemės paskirtį, ji dabar yra komercinė. Mes prašome, kad nebūtų pakeista į visuomeninę, nes visuomeninėje jau galima įkurti tuos specialios paskirties kalėjimus atvirus ir mes to nenorime“, – tvirtino R. Žirgulis.

Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę prašydama pakeisti sklypo paskirtį. Nacionalinė žemės tarnyba situacijos plačiau nekomentavo, atsiuntė atsakymą raštu.

„Atsižvelgiant į tai, kad pastatus, esančius šiame sklype patikėjimo teise valdo Lietuvos kalėjimų tarnyba, kuri komercinės veiklos nevykdo, NŽT Kauno rajono skyrius 2023 m. gruodžio 28 d. kreipėsi į Kauno rajono savivaldybę su prašymu pakeisti šio valstybinės žemės sklypo naudojimo būdą: iš komercinės paskirties objektų teritorijos į visuomeninės paskirties objektų teritoriją“, – rašoma atsakyme.

Dar gruodį Kauno apygardos prokuratūra įspėjo Kalėjimų tarnybą neatidarinėti pusiaukelės namų nepakeitus žemės paskirties, nes taip bus pažeistas įstatymas. Tarnybai šį įspėjimą apskundus vasarį Generalinė prokuratūra panaikino anksčiau skirtą įspėjimą, nes nustatyta, kad ši viešojo intereso gynimo priemonė taikyta nesurinkus visų faktinių duomenų, taip pat neatlikus duomenų teisinio vertinimo.

Seniūnaitė sakė, kad bendruomenė susiduria su skirtingais įstatymų išaiškinimais.

„Teritorijų planavimo įstatyme parašyta, kad planuojamai arba numatomai veiklai galima keisti žemės paskirtį, tačiau ne norint įteisint jau nelegaliai vykdomą veiklą, mūsų atveju tikrai dvigubi standartai“, – teigė Kumpių ir Šakių kaimų seniūnaitė Rima Stabrauskienė.

„Visas pastatas, kuris yra atsiradęs pažeidžiant bet kokius įstatymus, nes matome, kad ir žemės paskirtis, ir pastato paskirtis viešbutis. Labai gerai gyvena 1200 kvadratų 10 žmonių“, – stebėjosi R. Žirgulis.

Savivaldybės atstovas teigė, kad dėl sprendimų tariamasi su teisininkais.

„Savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę dėl to pastato perdavimo visuomenės reikmėms, meno mokyklai. Būtų sprendimas, kuris tenkintų bendruomenę, bet ar tai tenkins steigėją, kalėjimų tarnybą, sunku pasakyti“, – komentavo Kauno rajono mero atstovas Edmundas Mališauskas.

Visgi, vienaip ar kitaip, žemės paskirtis iš komercinės turės būti keičiama, o į kokią, priklausys nuo savivaldybės sprendimo. Savivaldybės atstovas pripažįsta, prašymas keisti žemės paskirtį jau vykdant veiklą atvedė į teisinį labirintą.

„Čia yra Gordijaus mazgas. Vieni teisininkai vienaip komentuoja, kiti taip, tai vis vien turėsime pasverti visus argumentus ir sprendimą priimti“, – teigė E. Mališauskas.

Čia yra Gordijaus mazgas.

Teisėsaugos institucijos taip pat aiškinasi tarpusavyje, kokius tyrimus atlikti. Kauno apygardos prokuratūra panaikino Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) nutarimą nepradėti tyrimo dėl pusiaukelės namų dėl esą ne visų išnagrinėtų aplinkybių. Tuo metu prokuratūra dar nepriėmusi sprendimo dėl tyrimo pradėjimo ginti viešąjį interesą.

„Po skundo prokuratūrai yra iš naujo prašoma įvertinti visas aplinkybes ir pateikti vertinimą dar kartą ar yra pagrindo ikiteisminiam tyrimui“, – tikino R. Stabrauskienė.

Šiuo metu pusiaukelės namuose Domeikavoje gyvena dešimt nuteistųjų, visi jie dirba, du savanoriauja nevyriausybinėse organizacijose. Kauno rajono meras sprendimą, ar keisti žemės paskirtį pagal Nacionalinės žemės tarnybos prašymą, turi priimti per dvi savaites.