„Galime pažiūrėti ir į pradinį ugdymą – lietuvių kalbos pamokų mokiniai (rusakalbėse mokyklose – ELTA) turi maždaug 30 proc. mažiau negu lietuviakalbėse mokyklose. Suprantame, kad lietuviakalbėse mokyklose besimokantys mokiniai dažniau šeimoje, socialinėje aplinkoje kalba lietuviškai ir turi gerokai daugiau lietuvių kalbos pamokų“, – Žinių radijui teigė G. Jakštas.

„Tuo metu rusakalbėse mokyklose turi mažiau lietuvių kalbos pamokų, visi kiti dalykai yra taip pat nelietuviškai, o vėliau taikome vienodą standartą ir visgi tikimės, kad ir jie galės dirbti lietuvių kalba, laikyti egzaminus“, – sakė ministras.

Todėl, pabrėžė G. Jakštas, pokyčiai rusų tautinės mažumos mokyklose yra reikalingi. Paklaustas, ar vienas iš pokyčių galėtų būti lietuvių kalbos pamokų skaičiaus didinimas, ministras patikino, kad taip.

Pokyčių tikrai reikia.

„Matome, kad (rusakalbių mokinių – ELTA) pasiekimai yra prastesni, kainuoja daugiau, bet rezultatas brangesnis. Vaikai sunkiau gali save realizuoti. Tiek matome iš egzaminų laikymo, tiek vėliau įsidarbinant, kad gerokai mažesnė dalis dirba aukštos kvalifikacijos darbus. Tad pokyčių reikia“, – teigė G. Jakštas.

„Pokyčių tikrai reikia, o kokie jie bus konkrečiai, planuojame pristatyti kitą savaitę“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas sausio pradžioje Eltai teigė ieškantis teisinių būdų palaipsniui atsisakyti rusų tautinės mažumos švietimo įstaigų. Visgi vėliau ministras patikslino, kad uždaryti tautinių mažumų mokyklų neplanuojama.

Pirmą kartą Lietuvoje šios diskusijos užvirė prasidėjus Rusijos invazijai Ukrainoje. Prie jų grįžta ir paaiškėjus, kad Latvijoje ir Estijoje jau vyksta paskutinis rusų mokyklų reformos etapas – per kelerius metus jos turės pereiti prie visų dalykų mokymo atitinkamai latvių ir estų kalba.

Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija rugsėjį teigė, kad tokie pokyčiai Lietuvoje neplanuojami.