Mažųjų šunų šeimininkai su savo keturkojais dažniausiai be rūpesčių įeina į prekybos centrus.

Apsaugos darbuotojai augintinių nepastebi arba tiesiog geraširdiškai įleidžia.

Kiti pirkėjai piktinasi, kad dažnu atveju šeimininkai neneša augintinių rankose, o sodina juos į krepšelius ar vežimėlius, skirtus maisto prekėms.

Gyvūnų globos namų „Linksmosios pėdutės“ įkūrėja Simona Šakinytė teigė, kad toks elgesys neatitinka higienos normų, kadangi šunų kojos po pasivaikščiojimo būna nešvarios.

„Nesu prieš šunis, bet visi jie vaikšto lauke po purvus, o paskui sodinami į krepšelius, kur kiti pirkėjai deda savo maisto produktus. Čia tas pats, jeigu aš savo purvinus batus į krepšelį įsidėčiau ir neščiausi“, – lygino S. Šakinytė.

Antanas Bauža / Vytauto Petriko nuotr.

Pasak gyvūnų globos namų įkūrėjos, toks vaizdas parduotuvėse nervina gyvūnų nemėgstančius žmones, kadangi tai nehigieniška, be to, yra nustatytos taisyklės, o kai kurie jų nesilaiko.

„Aš pati turiu didelį šunį, su kuriuo įeiti į parduotuvę negaliu, o mažieji šunys gali, nors taisyklės nustatytos visiems vienodos. Gyventojai turėtų gerbti vienas kitą, nes yra tokių žmonių, kurie nemėgsta gyvūnų, o tokie dalykai jiems sukelia dar didesnę antipatiją“, – aiškino S. Šakinytė.

Krepšeliai skirti maisto prekėms, bet tikrai ne augintiniams.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Klaipėdos departamento direktorius Antanas Bauža teigė, kad prekybos centruose yra nustatytos taisyklės, kuriomis vadovaudamiesi šeimininkai negali kartu vestis augintinių į parduotuvę.

Pasak direktoriaus, yra kavinių ar kitų prekybos įmonių, kurios deklaruoja, kad yra draugiškos augintiniams, šiuo atveju šeimininkai gali kartu su savo augintiniais lankytis tokiose kavinėse ar parduotuvėse.

Tvarką pagal nustatytas taisykles turi užtikrinti pačios prekybos įmonės.

„Krepšeliai skirti maisto prekėms, bet tikrai ne augintiniams, jeigu taip daroma, tvarką turi užtikrinti tų prekybos centrų atsakingi asmenys“, – teigė A. Bauža.