„Mes esam įsitikinę, kad reikia ne stabdyti de facto, o įjungti aukštesnę pavarą įtraukiajam ugdymui vardan mūsų vaikų gerovės, visuomenės brandos. Iš tikrųjų, tos mokyklos, kurios nepasiruošė dar šiandien, jos tikrai pasiruoš, kada turės pas save kitokių poreikių vaiką, adaptuos, sukurs viską, ką reikia. Bet jei mes stabdysime, tiesiog kursime naujas specializuotas mokyklas“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė.

Rugsėjį turėtų startuoti vadinamasis įtraukusis ugdymas, kai specialiųjų poreikių vaikai galės rinktis artimiausią mokyklą, bet dar nepradėjus veikti naujai tvarkai, Seimas ėmėsi jos pataisų. Seimo Švietimo komiteto inicijuojamas pataisas patarėja vadina drakoniškomis.

„Šiuo metu Seime būtent šitas inicijuotas įstatymas, kuris jau praėjo pateikimo stadiją, jis de facto stabdo arba sudaro sąlygas nevykdyti įtraukaus ugdymo ir iš esmės apriboja vaikų teisę mokytis su visais bendrai. Sunku patikėti iš tikrųjų, kad tokį įstatymą inicijavo pats Švietimo komitetas ir įstatyme, be visa ko, yra tikrai numatomos pakankamai drakoniškos priemonės“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Jos teigimu, įtraukiajam ugdymui pasiruošti ir sudėti pagrindus, infrastruktūrą, pedagogus, pagalbos specialistus, metodines priemones, būta ne vienerių metų, tačiau šis procesas nėra baigtinis ir toliau tęsiasi. 

„Iš tikrųjų, tai labai didelis žingsnis atgal ir prezidentas nepalaiko tokių ketinimų. Viską suprantam, kad iš tikrųjų galbūt ne visi pasiruošė, bet yra visos galimybės mokykloms ir savivaldybėms pasiruošti, tikrai galima derinti specialiąsias klases mokyklose, kad vaikai bent jau iš dalies integruotųsi per tam tikras pamokas, bendras veiklas“, – kalbėjo I. Segalovičienė.

Patarėja pabrėžė, kad visuomenei dar tikrai trūksta tokio įtraukaus arba įvairovės mąstymo, o vaikai nuo mažumės matydami kitokius bendraamžius, turinčius kitokių poreikių, būna sėkmingesni ir atviresni visuomenėje.

„Daug kalbama apie patyčių mastą ir kovą su jomis, mielieji, įtraukusis ugdymas – struktūrinė sistemiškai veikianti viena geriausių strategijų būtent patyčioms mažinti ir tai visuomenės brandai auginti“, – sakė ji.

Parlamentas gruodį baigdamas sesiją po pateikimo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto narių parengtam projektui, kad vaikai su dideliais ir labai dideliais specialiaisiais poreikiais galėtų būti siunčiami mokytis į kitą mokyklą, nei priklauso pagal gyvenamąją teritoriją, jei artimiausia negali užtikrinti geriausio ugdymo.

Taip pat būtų nustatyta, kad tėvams nesutikus su pateiktu pasiūlymu, sprendimą dėl to, kuri mokykla gali geriausiai užtikrinti vaikui ugdymo pritaikymą, priimtų savivaldybės vaiko gerovės komisija pritarus Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai.

Už tokias pataisas po pateikimo balsavo 45 Seimo nariai, prieš buvo aštuoni ir susilaikė devyni parlamentarai. Toliau jas svarstyti planuojama pavasario sesijoje.