Tai – ne rožinis įsivaizdavimas, o šuniška realybė.

„Šunys valgo, šunys daro, juos reikia iškuopti, pašerti, sutvarkyti voljerus. Darbo tikrai yra, žinokit, mes sušilę dirbam“, – pasakojo savanorė Pajauta.

Darbo dienomis liko vienintelė savanorė, seniau važinėjo tik sekmadieniais.

„Dabar, kai nėra darbo rankų, darbuotojų, tai atvažiuoju tris kartus per savaitę“, – sakė savanorė Pajauta.

Prieglaudoje niekada nebūna savanorių per daug, nes jie – įprastai dirbantys, galintys dalintis tik laisvalaikiu. Bet atėjus žiemai, kelios moterys išėjo gimdyti, auginti vaikų, kiti – neužsilaikė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jie ilgai neužsibūna, jiems per sunku. Nes yra ir piktų šunų, ir darbas pakankamai sunkus, ir pas veterinarą reikia vežti, ir visą kitą“, – kalbėjo Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė.

Praktiškai dviese likus perpildytoje prieglaudoje, nuspręsta gyvūnų prižiūrėtojo ieškoti... už algą. Tai yra iš pinigų, kuriuos žmonės aukoja arba beglobiams perveda 2 procentus GPM.

Bet paieškos sekasi prastai. Besiteiraujantys lietuviai ar Panevėžyje gyvenantys ukrainiečiai nori greitesnio rezultato, lengvesnių pinigų. Nors reikalavimas dirbti po dvi valandas ir tik darbo dienomis, savanoriai prieglaudoje užsibūna gerokai ilgiau.

„3-4 valandas kol viską iškuopiam, sutvarkom voljerus, kol pašeriam, pamaitinam, dar paglostom“, – teigė savanorė Pajauta.

Su pretendentais apmokamam darbui prieglaudoje susitikimai vyksta. Iki šiol baigėsi niekuo, į vyrus kreivai žiūrėta.

„Kada paskambino, sakau, kad vyrai pas mus neužsilaiko. Negalvokit, kad čia pas mus reikės remontuoti kažką, čia reikės valyti kakučius, šunų visokių yra. Jis to neišsigando“, – pasakojo R. Liberienė.

Darbo tikrai yra, žinokit, mes sušilę dirbam.

Per karą Panevėžyje su šeima gyvenantis ukrainietis, prieglauda viliasi, gal bus išimtis. Neva jo žmona, dukros dirba, o jis renka paramą kariaujančiai Ukrainai. Alga jam esą ne motyvacija, kitiems – taip.

„Todėl, kad mažas atlyginimas, dėl to aš galvoju. Nes žmonės, kurie čia atvažiavo su vienu lagaminu, suprantate, reikia iš kažko gyventi. Ir dar jeigu liko namai Ukrainoje, reikia ten mokėti mokesčius. Ir nieko nelieka“, – kalbėjo pretendentas dirbti Sergij.

Šiuo metu prieglaudoje žmogaus laukia beveik pusšimtis gyvūnų.