Pakenkė uosto prestižui

Dar baigiantis 2023 m. Lietuvos jūrų verslo atstovai prognozavo, kad 2024 m. gali būti pasiektas pastaruosius kelerius metus vykęs Klaipėdos uosto krovos kritimo dugnas.

Klaipėdos uosto krovos kritimas buvo toks intensyvus, kad jį pastebėjo netgi Europos Sąjungos statistikos tarnyba („Eurostat“).

Ji už 2022 m. veiklą Klaipėdos uostą įrašė tarp blogiausių Europos uostų. Tai buvo didžiulis smūgis Klaipėdos uosto prestižui.

Prieš tai kai kurie uosto ir valdžios atstovai neatsakingai „piešė“ vaizdą, kad Baltarusijos krovinių netektis Klaipėdoje pavyks pakeisti iš Pietų šalių orientuotais kroviniais, pirmiausia Ukrainos grūdais.

Galima teigti, kad iš Ukrainos aprūpinimo Klaipėdos uostas didesnių dividendų negavo. Didesnę dalį susirinko Lenkijos uostai. Jie, skirtingai nei Klaipėdos uostas, buvo tarp „Eurostat“ išskirtų lyderių, ypač Gdanskas.

Lenkijos ir Lietuvos „atvirumas“

Į akis krenta ir tai, kad Lenkijos jūrinė sistema yra gerokai atviresnė nei Lietuvos.

Baigiantis 2023 m., Lenkijoje viešai buvo paskelbta, kaip 2024 m. naudos jūrinei ekonomikai skirtus pinigus, kuriuos gaus iš valstybės biudžeto ir ES fondų.

Lenkijoje planuojama gauti 1 mlrd. 665 mln. zlotų (apie 382 mln. eurų) tiesiogiai jūros ekonomikai vystyti. Iš jų apie pusę pinigų bus skirta Svinouiscio uosto plėtrai, Gdansko uosto apsauginio molo statybai ir vandens keliui per Vyslos marias įrengti.

Bankininkai prognozavo, kad iš stagnacinės būsenos Latvija pajudės pirmoji, o po jos – Lietuva.

Per 325 mln. zlotų numatyta Lenkijos jūrų biurų veiklai, apie 292 mln. zlotų – Lenkijos jūriniams universitetams ir jūriniam mokslui vystyti.

Be jūrinės ekonomikos fondo, sudaryto iš valstybės ir ES pinigų, Lenkija dar turi atskirą vandentvarkos fondą su 1 mlrd. 649 mln. zlotų (apie 380 mln. eurų). Iš jo finansuojami įvairūs Lenkijos pajūrio krantų tvarkymo projektai, hidrometeorologinės ir kitos programos.

Lenkijoje dar yra ir 1 mlrd. 692 mln. zlotų (apie 390 mln. eurų) žuvininkystės vystymo fondas, kuris vienaip ar kitais susijęs ir su jūrine žvejyba.

Lenkai 2024 m. gali bent šį tą geresnio sau prognozuoti, nes bendrai visų trijų minėtų fondų lėšų dalis 2024 m. bus 10,7 proc. didesnė nei 2023 m. Įvardintos sritys, kaip vidaus vandenų laivyba, jūriniai mokslai, kur numatomos iki 30 proc. didesnės dotacijos.

Lietuvos jūrinės sistemos skaidrumas nė iš tolo neprilygsta lenkiškam variantui. Akcionavus buvusias valstybės įmones, sistema tapo dar uždaresnė.

Viešumai užverti keliai į uosto tarybos, uosto plėtojimo tarybos posėdžius. Vienintele informacijos vieta tapo spaudos konferencijos, kur dažnai išpūsto optimizmo būna daugiau nei realybės.

Nepamatuotas optimizmas

Dažnai Lietuvoje po pusmečio ar net po metų išaiškėja, kad nepamatuotas optimizmas buvo itin toli nuo realybės. Ypač skaudžiai tai pasireiškia, kad įvairios, taip pat ir ES struktūros įvardija, jog ne viskas taip gerai, kaip kalbėta.

Šiandien dar nieko nežinome, kokį biudžetą ar sąmatą 2024 m. planuoja Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, kokie projektai 2024 m. bus baigti, kokie vystomi toliau. Tokio paslaptingumo kaip dabar uoste niekada anksčiau nebuvo.

Nedaugiažodžiauja ir Klaipėdos uosto krovos kompanijų atstovai. Dauguma laikosi nuostatos, kad stagnacija, tai yra nei kritimas, nei kilimas, 2024 m. būtų pati geriausiai būsena.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija baigiantis 2023 m. prognozavo, kad 2024-aisiais gali būti 5–7 proc. Klaipėdos uosto krovos augimas. Tuo pat metu kalbėta, kad nėra jokių vilčių, jog 2024 m. Klaipėdos uoste galėtų atsirasti kokių nors naujų krovinių.

Tai iš kur tas optimizmas? Tikima tuo, ką viešai perša Lietuvos valdžia – kad 2024 m. Lietuvoje augs vartojimas, didės eksportas.

Lietuvos valdžios optimizmas dėl 2024 m. ekonomikos augimo yra nepamatuotai išpūstas. Pirmiausia tai yra daroma dėl to, kad 2024-ieji yra rinkiminiai metai. Nepasakysi iš anksto, kad geriausiu atveju esame stagnacinėje būklėje, blogiausiu – dar vis risimės žemyn.

Stagnacija dar išsilaikys

Negalime lygintis su Lenkija, nes ten veikia visai kiti su geopolitika ir karu Ukrainoje susiję dėsniai.

Lietuvai būtų geriausia lygintis su Latvija. Daugeliu atvejų tiek pas juos, tiek pas mus yra įsikūrusios ir investavusios tos pačios arba panašios Vakarų Europos kompanijos.

Latvija dėl 2024 m. veiklos nežarsto didelių optimistinių prognozių, kaip tai daro Lietuva. 2024 m. pirmajam pusmečiui prognozuojama stagnacija, antrajam jau galimas pajudėjimas iš sąstingio. Nei apie augančius atlyginimus, nei apie 5 ar 10 proc. krovos šuolius uostuose nekalbama. Kur kas svarbiau bent minimaliai išlipti iš minuso.

Latvijos bankų analitikų vertinimu, ekonomika nepalankioje būklėje yra nuo 2022 m. Gal ji kiek ir atsities, bet 2024 m. dar nežada optimizmo.

Būtų neįtikėtina, jei šalia Latvijos atsirastų kažkokia oazė, kaip Lietuva, kur ekonomika pradėtų šuoliuoti. Juo labiau kad latviai įvardijo, jog tokioje pačioje situacijoje yra ir Lietuva, ir Estija. Latvijos bankininkai prognozavo, kad iš tos būsenos Latvija pajudės pirmoji, po jos – Lietuva ir galiausiai Estija.