Plačiau apie tai  LNK reportaže papasakojo Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.

– Kas nutinka su mūsų virtuoliais pinigais, jei nutinka force majeure situacija?

– Apskritai bankai yra viena saugiausių vietų, kur žmonės gali laikyti savo lėšas, nepriklausomai nuo to, ar būtų normalūs laikai, ar kriziniai. Konkretūs pavyzdžiai Ukrainoje tą ir įrodė, kad prasidėjus karui ir Rusijos agresijai, žmonių pasitikėjimas bankais šalyje išaugo. Bankas tapo viena labiausiai pasitikėjimą keliančių institucijų, nes užtikrino, kad mokėjimai vyktų. Buvo taip pat galima pasiimti grynuosius iš bankomatų. Visa bankinė sistema išliko stabili. Taip yra dėl kelių priežasčių. Bankai reguliuojami labai griežtai. Jie turi kaupti kapitalą. Jie turi turėti įvairius planus nenumatytoms situacijoms. Tiek reguliavimas, tiek priežiūra vyksta labai griežtai. Tai padeda bankams išlikti atspariems net ir tokiomis sudėtingomis situacijomis, kurias matėme Ukrainoje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar būtų galima išsiimti savo pinigus bet kurioje kitoje užsienio šalyje, jei kažkas nutiktų?

– Be to, kad lėšos yra saugios, prižiūrimos, jos dar ir draustos. Net tuomet, jei bankas būtų likviduojamas, lėšos iki 100 tūkst. eurų yra draustos tiek Lietuvoje, tiek visoje Europos Sąjungoje. Mūsų bankai prižiūrimi ne tik Lietuvos, bet ir Europos Centrinio Banko. Visoje Eurozonoje galioja atskiri priežiūros mechanizmai. Tai dar labiau užtikrina šio sektoriaus atsparumą.

– Ar yra koks nors faktorius, kad galėtų sutrikti tarpbankinės operacijos?

– Aišku, gali atsitikti įvairių dalykų. Tačiau, kaip ir minėjau, bankai įpareigoti turėti ne tik planą a ar b, bet ir c, d. Jie turi būti pasiruošę tiek atsargines duomenų kopijas, tiek serverius, kad sutrikus veiklai galėtų ją labai greitai atstatyti ir užtikrinti, kad jų klientai bus aptarnauti. Turime realių pavyzdžių Ukrainoje, kai bankinis sektorius geriausiai atlaikė ekstremalias sąlygas.

– Kai pasigirsta neraminančių naujienų, gyventojai pradeda išsiiminėti grynųjų pinigų. Kokią grynųjų sumą reikėtų turėti kiekvienam?

– Priklauso nuo žmonių poreikių. Matome šiokį tokį gyventojų susirūpinimą, tačiau norėčiau pasakyti, kad tikrai nematome didelio poreikio išsiimti grynųjų. Net, kai prasidėjo karas, buvo vos keletą dienų, kai žmonės buvo susirūpinę ir išsiėmė kiek daugiau grynųjų pinigų. Ukrainos pavyzdys rodo, kad atsiskaitymai kortelėmis bei elektroniniais kanalais kaip tik buvo žymiai tvaresni. Žmonės neturėjo jokių problemų.

Apskritai bankai yra viena saugiausių vietų, kur žmonės gali laikyti savo lėšas.

– Kas nutinka su paskolomis, įvykus ekstremalioms situacijoms? Ar atidedami mokėjimai?

– Priklauso nuo situacijos, ar kažkas įvyksta su turtu ar žmogaus darbo vieta. Galioja bendros Civilinio kodekso nuostatos. Jei atsitinka atvejis, kurio nebuvo galima numatyti, vartotojas yra saugomas nuo tokių atvejų. Matome, kad atsitikus situacijai, valdžios institucijos imasi reguliavimo pokyčių ir bando užtikrinti balansą, kad visuomenės, vartotojų poreikiai nenukentėtų. Tas pats Ukrainos pavyzdys parodo, kad buvo įvairių situacijų: nukentėjo užstatai, žmonės neteko darbų. Bet buvo ieškoma kompromiso, būdų atidėti mokėjimus, užtikrinti, kad ir bankai nenukentėtų.

– Įsivaizduokime, kad trijų asmenų šeima įsigijo butą Vilniaus centre už vidutinę kainą. Buto nebelikus, paskola toliau kabo. Kas toliau?

– Bankui svarbiausia, kad paskola grįžtų. Užstatas yra tiesiog atsarginis variantas. Jei žmonės turi tam tikras pajamas, sugeba gražinti paskolą, tai yra svarbiausia žiūrint iš banko perspektyvos. Tačiau, jei atsitinka nenumatyti atvejai, bankai ieško kompromiso. Neabejoju, kad ekstremaliais atvejais valstybės institucijos keistų, adaptuotų reguliavimą.