Išlaiko vienybę

Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) sprendimas dėl neutralių sportininkų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse sulaukia vis daugiau kritikos.

Prieš keletą dienų IOC vykdomasis komitetas oficialiai leido Rusijos ar Baltarusijos pasą turintiems atletams, įveikusiems kvalifikacinius barjerus Tarptautinių federacijų atrankos sistemoje, dalyvauti 2024 m. vasaros olimpinėse žaidynėse neutralių sportininkų statusu.

Vakar Vilniuje vykusiame LTOK vykdomojo komiteto posėdyje D. Gudzinevičiūtė patikino, kad mūsų šalies atstovai laikysis bendros pozicijos su Skandinavijos regiono kolegomis. Bendra nuomonė buvo suderinta šią savaitę nuotolinėje diskusijoje tarp Lietuvos ir Danijos, Švedijos, Suomijos, Norvegijos, Estijos ir Latvijos nacionalinių olimpinių komitetų atstovų.

„Baltijos ir Skandinavijos šalių olimpiniai komitetai ne kartą kreipėsi į tarptautines organizacijas ir į IOC, prašydami neatverti durų Rusijos ir Baltarusijos atstovams. Tarptautiniuose renginiuose nuolat išreikšdavome palaikymą Ukrainai ir išsakydavome tvirtą poziciją. Todėl visi esame nusivylę šiuo sprendimu“, – dėstė D. Gudzinevičiūtė.

Lengvaatlečiai principingi

LTOK prezidentės nuomone, Lietuvos ir kitų regiono šalių atstovai turėtų toliau raginti tarptautines federacijas neįsileisti šalių agresorių atletų.

Iš 4,6 tūkst. į žaidynes jau patekusių sportininkų vienuolika turi Rusijos arba Baltarusijos pasą.

„Tai vienintelis kelias užkirsti jiems kelią į olimpines žaidynes. Kaip gerąjį pavyzdį galime paminėti Tarptautinę lengvosios atletikos federaciją (IAAF), kurios sprendimą neįsileisti rusų ir baltarusių į savo varžybas labai sveikiname“, – kalbėjo ji.

Iš 4,6 tūkst. į žaidynes per Tarptautinių federacijų atrankos sistemą jau patekusių sportininkų vienuolika turi Rusijos arba Baltarusijos pasą. Tiesa, daugelyje sporto šakų kvalifikacijos varžybos tęsis dar gerą pusmetį, tad skaičiai gali išaugti net keletą kartų.

Anot IOC, šalių agresorių atstovai olimpinėse žaidynėse galės dalyvauti tik neutraliu statusu. Vadinasi, Paryžiuje nebus minėtų šalių vėliavų, himnų, spalvų ar bet kokių ženklų, galinčių identifikuoti valstybes. Rusijos ir Baltarusijos komandoms ir oficialiems asmenims durys į olimpiadą lieka užvertos.

Toks pat likimas laukia sportininkų, palaikančių Rusijos Ukrainoje vykdomą karą arba priklausančių minėtų valstybių karinėms institucijoms. Neutralaus statuso siekiantys atletai turės pasirašyti atnaujintas dalyvavimo žaidynėse taisykles, kuriose įsipareigojama gerbti Olimpinę chartiją ir olimpinio judėjimo taikos misiją.

Iki starto – pusmetis

Paryžiaus olimpinės žaidynės startuos 2024-ųjų liepos pabaigoje, tad laiko pasirengti lieka nedaug. LTOK posėdyje ir vakar vykusiame seminare LTOK olimpinio sporto direkcijos ir Lietuvos olimpinės misijos vadovai pasidalijo technine informacija apie artėjančią olimpiadą ir lietuvių pasirengimo detales.

Posėdyje patvirtinta LTOK Generalinės asamblėjos eilinės sesijos data – vasario 23 d.

Olimpinė čempionė D. Gudzinevičiūtė papasakojo ir apie pastaruoju metu vykusius tarptautinius renginius. Praėjusią savaitę ji dalyvavo Šveicarijoje vykusiame Nacionalinių olimpinių komitetų asociacijos (ANOC) Vykdomosios tarybos posėdyje. Kiek anksčiau ji lankėsi Indijoje vykusioje IOC sesijoje ir Europos olimpinių komitetų asociacijos (EOK) Generalinės asamblėjos sesijoje.

LTOK atstovai prisidėjo prie Lietuvos sporto universiteto (LSU) tarptautinio sporto forumo, kuriame, be kitų garbingų svečių, kalbėjo ir Tarptautinės rogučių ir skeletono federacijos prezidentas latvis Einaras Fogelis.