– Tai iš pirmo žvilgsnio, kaip su tokiu biudžeto projektu reiktų gyventi kitais metais?

– Prisiminkime diskusijas prieš mėnesį, prie biudžeto išties nebuvo daug erdvės kabinėtis, nes visos kryptys, kuriomis buvo priimti sprendimai lyg ir tenkino plačiausią spektrą politinių interesų. Atitinkamai, ir socialiai orientuotas, ir investicinė kolona pakankamai stipri ir orientuota į žaliąją transformaciją. Ir yra daugybė sprendimų, susijusių su kontracikliniais veiksniais, nes nepaisant to, kad kitais metais Lietuvos ekonomika atsities į augimo trajektoriją ir stebėsime, įvairių institucijų prognozėmis, teigiamą bendro vidaus produkto rodiklį, vis dėlto augimas nesieks potencialaus Lietuvai augimo ir tai reikš, kad mūsų ekonomika vis dar vystysis vangiau nei galėtų. Tad tas toks fiskalinis atsakas, fiskalinis palaikymas yra visai taiklus ir atitinkantis bendrą ekonominę logiką. Tad labai keista matyti tokį politinį šurmulį, kuris turbūt yra labiau įtakotas ateinančių metų rinkimų ir noro išsikovoti tam tikrą poziciją politinėje arenoje, o ne tam tikrų konkrečių racionalių argumentų rezultatas.

– Na, mūšis dėl kitų metų biudžeto projekto priėmimo vis dar vyksta Seime. Bet žvelgiant giliau į patį biudžetą, jūsų nuomone, kam labiausiai pasisekė ir kas gavo daugiau?

– Šiaip turbūt reiktų akcentuoti tai, kad socialiniai rodikliai, tie atraminiai taškai, į kuriuos remiasi kitų metų darbo užmokesčio tendencijos t. y tiek minimalus darbo užmokestis bus didinamas dešimtadaliu, tiek neapmokestinamas pajamų dydis keliamas labai reikšmingai. Pensijų dydžiai bus keliami netgi 12 proc. ir tai yra kone dvigubai sparčiau negu prognozuoja finansų ministerija. Viešojo sektoriaus atlyginimai bus taip pat keliami. Ir ar visa tai bus, ar nebus priklauso nuo to, ar šiandien bus patvirtintas biudžetas. Ir iš tikrųjų norisi, kad politikavimas būtų atidėtas į šoną, nes gyventi pagal šių metų biudžeto 1/12 nebūtų pats geriausias ir sveikiausias scenarijus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Politikavimo tikrai visada yra daug priimant kitų metų biudžetą. Kaip jūs vertinat faktą, kad realiai mokesčių reforma su šiuo biudžetu taip ir nebus įgyvendinta ir viskas yra nustumta į kitus metus, o gal net kitoms vyriausybėms? Ar tai nėra kažkokia savotiška ekonominė kapituliacija?

– Kad mokesčių reforma nebus įgyvendinta, jau sakiau metų pradžioje, nes išties momentas nebuvo tinkamas nei ekonominio ciklo prasme, nei politinio ciklo prasme. Nes matome, kad politinio triukšmo labai daug ir prieš rinkimus paprastai tokios rimtos reformos, kurios liečia plačius visuomenės sluoksnius, retai kada pasiseka.

– Kam tada reikėjo kalbėti apie tai – sudrumsti vandenį?

– Klausimas tikrai rimtas. Iš tikrųjų, mokesčių reforma būtų tikrai konstruktyviau gvildenama, jeigu ji būtų daroma kadencijos pradžioje. Tai yra tokia nerašyta taisyklė, kurios derėtų laikytis visoms politinėms jėgoms valdžioje. O kad mokesčių reforma bus atidėta, tai, matyt, kyla keletas klausimų. Iš vienos pusės, matyt, stebėsime jau kitos politinės kadencijos meniu, kuriame galbūt ta mokesčių reforma bus formuojama visiškai kitokiais principais.

Politinio triukšmo labai daug ir prieš rinkimus paprastai tokios rimtos reformos, kurios liečia plačius visuomenės sluoksnius, retai kada pasiseka.

– O kaip jums atrodo pedagogų situacija? Ar dar buvo galimybių kažkur ieškoti jiems daugiau pinigų?

– Turbūt nelabai buvo, nes šitas klausimas jau buvo opus ir aktualus. Ir kiek galėjo padengti tvariais šaltiniais, tiek ir padengė šitame biudžeto projekte. Ir dabar tiesiog įsipareigoti, į skolą didinti pedagogų atlyginimus būtų netvaru.

– Na, pasikeitusi geopolitinė situacija turbūt net dešimtmečiams į priekį vis labiau spaus Lietuvą investuoti į gynybą. Jau dabar mes turime banko solidarumo mokestį, tiesa, laikinai, keletui metų. Bet kur reikės ieškoti lėšų, kai nebeliks to solidarumo mokesčio?

– Tai čia irgi yra klausimas tai mokesčių reformai, apie kurią mes vis nenorime kalbėti. Nes išties tvarių šaltinių, kurie padėtų padengti vis didėjančius viešųjų finansų įsipareigojimus, trūksta ir tas klausimas keliasi kitai kadencijai. Nes šiuo metu matome, kad gynybai reikės vis daugiau lėšų ir finansuoti to vienkartiniais skolos padidinimais ar kažkokiais kitais vienkartiniais sprendimais nepakaks.

– Pasiekėme 3 proc. Mastrichto kriterijaus. Jūsų nuomone, ar tai yra gerai ar ne, kai vyriausybė nebepasilieka erdvės jokiam manevrui?

– Tai nėra gerai. Norėtųsi, kad tos erdvės būtų daugiau, nes šie ir praeiti metai buvo dėkingi viešųjų pajamų surinkimo prasme, kadangi Lietuvos ekonomika ir kitų šalių ekonomikos skriejo ant infliacijos bangos keteros ir atitinkamai tai padėjo padidinti tiek pridėtinės vertės, tiek gyventojų pajamų mokesčio pajamas. Kitąmet to gali nebebūti.