„Aš nepalaikau suvienodinimo, tai yra laikausi tos nuomonės, kurios laikiausi ir anksčiau, kad suvienodinimas siųstų labai blogą signalą čia gyvenančiai Baltarusijos opozicijai, visiems tiems, kuriuos Lietuva kvietė, sakydama, kad mums yra svarbu padėti žmonėms, kuriuos persekioja Lukašenkos režimas“, – Seime žurnalistams antradienį kalbėjo V. Čmilytė-Nielsen.

Seimo vadovė sako girdinti Valstybės saugumo departamento (VSD) įspėjimus apie Baltarusijos keliamas grėsmes. Vis dėlto, pabrėžia V. Čmilytė-Nielsen, kovoje su šiomis grėsmėmis siūlomas sankcijų suvienodinimas neduos teigiamo rezultato.

„Aš girdžiu VSD perspėjimus apie tai, kad skaičiai yra išties dideli ir manau, kad juos reikia girdėti. Reikia galvoti, kokių priemonių reikėtų imtis, galbūt stiprinant institucijas, suteikiant daugiau resursų, daugiau lėšų, viso to, ko reikia, kad būtų suvaldyti žmonių srautai“, – kalbėjo parlamento vadovė.

Tai yra daugiau, mano galva, žingsnis parodant, kad kažkas yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą.

„Tačiau teikiamas įstatymo projektas, man atrodo, nei vieno iš tų tikslų nepasiekia, nes yra išimčių nemažai numatyta. Tai yra daugiau, mano galva, žingsnis parodant, kad kažkas yra daroma, negu toks dalykas, kuris galėtų turėti teigiamą efektą“, – akcentavo V. Čmilytė-Nielsen.

I. Šimonytė: reikalinga gilesnė diskusija

Premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad reikalinga gilesnė diskusija dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo. Pasak jos, reikėtų įvertinti platesnį kontekstą – tiek šalies politinę laikyseną, tiek galimą darbo imigrantų srautų iš Baltarusijos sumažėjimą. I. Šimonytė tikisi, kad bus pasiūlyti geriausi sprendimai, atliepiantys visus valstybės saugumo tikslus.

„Manau, kad reikalinga gilesnė diskusija, kokią problemą bandome spręsti. Nes čia yra ne tik institucijų darbo krūvio klausimas, (...) bet yra ir platesnio konteksto klausimai“, – į Seimą grįžtantį klausimą dėl ribojamųjų priemonių Rusijos ir Baltarusijos piliečiams suvienodinimo sureagavo premjerė.

Anot jos, diskutuojant dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo reikėtų atsižvelgti tiek į politinius, tiek į ekonominius argumentus.

„Pirmiausia, tai mūsų, kaip valstybės, tam tikros politinės laikysenos Baltarusijos visuomenės atžvilgiu, klausimas. Turint minty, kad iki šiol mes stengdavomės atskirti Baltarusijos žmones nuo Baltarusijos režimo – būtent dėl to tos išlygos įstatyme yra numatytos“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Kitas dalykas, kurį reikia turėti minty – labai didelė dalis tų žmonių, kurie yra gavę laikinąjį leidimą gyventi Lietuvoje, yra ne politiniai pabėgėliai, (...) bet žmonės, kurie dirba tokiuose sektoriuose kaip statybos ir transportas. Tai reiškia, kad tai yra darbo jėga, žmonės, kurie yra darbo imigrantai. Tai akivaizdu, jeigu darbo imigrantų darbo rinkoje neliks, tai turbūt turėsime labai ilgą ir sunkią diskusiją su mūsų verslo asociacijomis, kurių įsivaizdavimu migraciją kaip tik reikėtų lengvinti, nes trūksta darbo jėgos“, – pabrėžė ministrė pirmininkė.

Todėl, anot jos, išdiskutavus šį klausimą turėtų būti pateikti sprendimai, leisiantys atliepti visus tikslus.

„Akivaizdu, kad čia yra keletas kontekstų, manau, kad tikrai turėsime galimybę padiskutuoti ir padiskutavę pasiūlyti geriausius sprendimus, kokių reikėtų, kad būtų atlieptas ne vienas tikslas, o maksimaliai keli tikslai vienu metu“, – reziumavo I. Šimonytė.

G. Landsbergis siūlymą laiko nervine reakcija

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis bendrapartiečių šią savaitę registruotą siūlymą dėl ribojamųjų priemonių rusams ir baltarusiams suvienodinimo laiko nervine reakcija į VSD išreikštas grėsmes. Pasak politiko, grėsmės dėl iš Baltarusijos į Lietuvą atvykstančių asmenų yra kompleksinės, todėl dėl efektyvių priemonių joms užkardyti dar reikalingos diskusijos, pažymėjo G. Landsbergis.

Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes.

„Ką registruoja kolegos – tai tokia daugiau nervinė reakcija, reaguojant į išreikštas grėsmes. Reikia tai daryti, tik noriu pasakyti, kad greičiausiai diskusija ir pokalbis yra daug sudėtingesni nei vienas atsakas“, – žurnalistams Seime teigė G. Landsbergis.

Jis pažymėjo, kad jei Lietuva ir panaikintų arba nuspręstų nebesuteikti naujų leidimų gyventi, sienos pralaidumas iš Baltarusijos į Lietuvą vis vien išliktų toks pat.

„Kitaip tariant, žmonės, gavę Šengeno erdvės vizas – ne Lietuvos, bet Lenkijos, Ispanijos (...) vizas, vis tiek turi galimybę atvažiuoti ir čia būti 90 dienų. Tai tos registruotos pataisos šitos problemos, deja, nesprendžia. Pradėsime diskusiją, į tą reikia žiūrėti rimtai, atsakingai, bet sprendimų tokių, kad na užklijuosime pleistrelį, galbūt nereikėtų“, – pabrėžė politikas.

G. Landsbergis atkreipė dėmesį, kad iš esmės didžiausia problema kyla ne dėl tų asmenų, kurie į Lietuvą iš Baltarusijos atvyksta gyventi ir dirbti, bet dėl tų, kurie nuolat juda iš vienos valstybės į kitą.

„Ko gero viena didžiausių problemų yra asmenys, kurie nuolat kursuoja. (...) Šis klausimas yra, ko gero, ir VSD ataskaitose matomas kaip vienas didžiausių rizikos faktorių“, – sakė politikas.

„Tai galima užkardyti. (...) Vienas būdas – suteikiant didesnę atsakomybę saugumo institucijoms“, – pridūrė konservatorius.

Visgi čia jis atkreipė dėmesį, jog saugumo institucijoms tampa vis sunkiau tinkamai įvertinti į Lietuvą atvykstančius asmenis, nes tokių – labai daug.

„(Saugumo institucijų – ELTA) problema darosi tai, kad skaičiai darosi per dideli. Netgi turint infrastruktūrą, pakankamą kiekį žmonių, kurie galėtų tuos tyrimus atlikti, vis dėlto, turime labai didelę grupę žmonių, dėl kurių turime būti įsitikinę, kad viskas saugu“, – sakė G. Landsbergis.

Pasak jo, būtent dėl to VSD vadovas prakalbo apie artėjimą prie „raudonos linijos“.

„Manau, kad jo susirūpinimas kyla iš to, kad saugumo institucijoms paprasčiausiai neužtenka resursų užtikrinti, jog jie gali adekvačiai garantuoti, kad visi asmenys, atvykstantys į Lietuvą, yra pilnai patikrinti, saugūs“, – sakė konservatorių pirmininkas.

„Noriu pabrėžti, kad greitų, pigių ir paprastų atradimų valstybėje retai būna. Tema yra rimta ir analizuosime pasiūlymus ir sieksime subalansuoto sprendimo, kuris leistų ir užtikrinti jo saugumą pirmiausia, bet ir nesukurti spragų dėl ateities“, – pridūrė G. Landsbergis.

ELTA primena, kad pirmadienį Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas, NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis registravo Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma sustabdyti Baltarusijos piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje priėmimą su atitinkamomis jiems taikomomis išimtimis.

Pavasarį Seimas įtvirtino nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymo projektu metams sugriežtinta leidimų nuolat ar laikinai gyventi šalyje suteikimo, vizų išdavimo tvarką, uždraustas Rusijos piliečių judėjimas per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną. Taip pat apribota Rusijos piliečių teisė įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje.

Visgi, prezidentas vetavo šį įstatymą. Šalies vadovas nurodė, kad parlamentui reiktų laikytis vieningos pozicijos ir suvienodinti taikomus ribojimus tiek rusams, tiek baltarusiams. Tačiau Seimas atmetė G. Nausėdos veto.

Opozicijoje nuotaikos išsiskiria

Opozicijoje nuomonės dėl sankcijų rusams ir baltarusiams suvienodinimo išsiskiria. „Valstiečių“ frakcija sako siūlymą tikrai palaikysianti, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai dėl poreikio dar linkę diskutuoti, tačiau socialdemokratai, panašu, laikysis tokios pat pozicijos kaip ir anksčiau ir siūlymui nepritars.

„Taip, didžioji dalis frakcijos pritarsime, nes nuosekliai palaikėme tai ir pavasarį. Ir prezidento siūlymą, ir veto palaikėme ir manome, kad išimčių neturi būti. Matau, kad diskusija grįžta į Seimą. Iš klaidų reikia mokytis“, – sakė „valstiečių“ frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė.

„Vardan Lietuvos“ frakcijos seniūnas Saulius Skvernelis kiek santūresnis. Jis pažymi, kad dar nežino, ar reikėtų siūlymui pritarti, tačiau sako esąs atviras diskusijoms šia tema.

„Mane įtikino VSD vadovo atviras pasakymas – jei srautas dar didės, jie nebegalės nei patikrinti tų atvykstančių asmenų, nei kontroliuoti jų esančių čia, šalyje ir tokiu atveju tai būtų grėsmė nacionaliniam saugumui. Tai mane įtikina, kad šituo klausimu tikrai vėl galime diskutuoti plenariniame posėdyje“, – pažymėjo politikas.

Visgi socialdemokratų atstovas Algirdas Sysas sako siūlymui tikrai nepritarsiantis. Nors kaip elgsis visa frakcija, kol kas neaišku, pažymi politikas.

„Nepritarsiu. Tai, pirmiausia, yra mūsų kaimynai. Mums reikės ir toliau su jais gyventi. Nematau didelių grėsmių iš Baltarusijos pusės, kad ten galbūt ir patenka koks vienas kitas šnipas, bet tam mes turime struktūras – jos paprasčiausiai turi dirbti. Netgi finansavimas joms skirtas didesnis. Tai nemanau, kad vėl reikėtų dėti tą lygybės ženklą, kurį bandė uždėti tarp rusų ir baltarusių“, – sakė politikas.

Tai, pirmiausia, yra mūsų kaimynai. Mums reikės ir toliau su jais gyventi.

„Frakcijoje apie tai dar nekalbėjome, bet praėjusį kartą frakcija tokiam sprendimui nepritarė“, – pridūrė jis.

A. Syso teigimu, jo neįtikina VSD vadovo teiginiai apie Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes dėl į šalį vis dar galinčių patekti priešiškos valstybės piliečių.

„Direktoriaus paaiškinimai manęs neįtikina, nes galbūt reikėtų iš vidinių resursų pažiūrėti – gal lėšos ne ten naudojamos, sprendžiant iš kai kurių knygų ir istorijų, kad tie pinigai ne ten naudojami. Gal reikėtų susikoncentruoti į šnipų gaudymą ir tada viskas bus gerai“, – teigė A. Sysas.