„NT diskusija parodo Lietuvos politikų, valdančiųjų, opozicijos ir visuomenės požiūrį į tai, kaip veikia mokesčiai. Ir mane nustebina ta „fiskalinė šizofrenija“, kuomet visiškai atskirai diskutuojama apie biudžeto pajamas ir išlaidas. Ir net ekonominį išsilavinimą turintys politikai į vieną kamerą sako, kad negerai didinti mokestį, jį sumokės vidurinė klasė, o kitai kamerai teigia, jog reikia daugiau lėšų mokytojų atlyginimams, krašto apsaugai ir kitoms funkcijoms“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino N. Mačiulis.

„Mes negalime finansuoti ilgalaikių įsipareigojimų iš skolintų lėšų“, –pabrėžė jis.

Pasak jo, toks mąstymas nulemia ir nesugebėjimą tinkamai atsižvelgti į Europos Sąjungos (ES) rekomendacijas. Jo teigimu, iš Lietuvos prašoma tik subalansuoti biudžeto pajamas ir išlaidas.

„Fone girdisi tam tikras nesutarimas dėl to, ko reikalauja ES. Nes ES reikalauja labai nedaug – paprastos matematinės logikos. Ir jeigu mes įsipareigojame didinti senatvės pensijas ar viešo sektoriaus darbuotojų atlyginimus, tą turime daryti iš tvarių, mokestinių pajamų“, – paminėjo jis.

Taip pat, anot N. Mačiulio, prie visuomenės priešinimosi NT mokesčiui prisideda bendras nenoras mokėti mokesčių bei po „čekučių“ skandalo atsiradęs nepasitikėjimas savivaldybėmis. Jis pabrėžė, kad lietuvius įtikinti mokėti didesnius mokesčius galima tik tiesiogiai susiejus juos su specifinėmis biudžeto išlaidomis.

„Vadiname tai žema mokestine morale – gyventojai nejaučia noro ir pareigos mokėti mokesčius, nes mano, kad lėšos bus ištaškytos. Būtent šiuo konkrečiu atveju, prie nenoro mokėti didesnį NT mokestį prisidėjo tai, kad šiemet nuolat buvo skanduojami atvejai, kai savivaldybės naudojo lėšas neskaidriai“, – komentavo N. Mačiulis.

ELTA primena, kad Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė kartu su finansų ministre Gintare Skaiste yra įregistravę NT mokesčio įstatymo patikslinimą, kuriame siūloma, kad gyvenamosios paskirties būstui tarifai būtų 0,05–0,5 proc. intervale, komercinės paskirties – 0,5–3 proc. „žirklės“, o apleistam NT siūloma taikyti 0,5–4 proc. tarifą.

Spalį Seime po svarstymo buvo pritarta NT mokesčio įstatymo pakeitimams. Tai yra vienas iš projektų, numatytų Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje.

Valdančiosios koalicijos Laisvės partija yra pasiūliusi, kad net ir priėmus naująjį NT mokestį, leidžiantį savivaldybėms nustatyti 0,05–4 proc. mokestinį tarifą, pagrindinis gyvenamasis būstas nebūtų apmokestinamas.

Liberalai savo ruožtu siūlo NT mokesčio įstatyme numatyti tarifų „žirkles“ tarp 0,05 ir 3 proc.

Vyriausybės pateiktame NT mokesčio įstatymo projekte siūloma padidinti fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo ribą nuo 1 iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos.

Projekte dar siūloma, kad pagrindiniam fizinio asmens gyvenamajam būstui būtų taikomas progresinis apmokestinimas. Dalis tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų būtų apmokestinama 0,06 proc. tarifu, o viršijanti 2 medianas – 0,1 proc.

Finansų ministerija skaičiuoja, kad, priėmus tokius pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, o du trečdaliai gyventojų mokesčio nemokėtų. Surinktos pajamos atitektų savivaldybėms.