Visų Šventųjų dieną Laisvės alėją užliejo „Sielų upė“. Vilniaus universiteto Kauno fakulteto studentų išrikiuotos žvakelės, temstant nušvietė ruožą nuo Kauno Laisvės alėjos fontano iki pat Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčios. Dieną merkęs lietus pagaliau leido lengviau atsikvėpti ir mėgautis ramybe. 

„Nuostabi iniciatyva padėjo gimti naujai tradicijai – kiekvieną lapkričio 1-ąją aplankęs artimųjų kapus, sutemus važiuoju į miesto centrą“, – kaunietis Domas skaičiavo, „Sielų upe“ brendantis ne vienerius metus.

Šįsyk jis ir kiti miestiečiai tai darė skambant muzikai. Nuostabius kūrinius Visų šventųjų dieną dovanojo Ignas Lapienis, Ela ir grupės nariai: Mantas Barkauskas, Adrija ir Austėja Suchockaitės. Muzikos garsai, regis, užbūrė ne vieną, plaukusį sielų upe.

„Studentai pagaliau įgarsino mano mintis. Kaskart eidamas žvakių alėja galvodavau, kad kažko trūksta. Dabar jaučiu visiška pilnatvę“, – kaunietis Eduardas mėgavosi vaizdo ir garso sinteze. 

Puoselėdami tvarumo idėją, studentai kaip ir ankstesniais metais prašė nesinešti savo šviesos šaltinių. Ilgaamžėmis šviesos diodų ir parafininėmis žvakėmis, kurias buvo galima pasiimti iš specialių stendų, pasirūpino organizatoriai. Prašymą išgirdo ne visi. Ne vienas miestietis traukė savo atsineštas žvakes, tiesa, buvo ir tokių, kurie žvakes nuo žemės kišo į savo kišenes arba tiesiog spardė.  

Idėja organizuoti „Sielų upę“  2002 metais kilo Vilniaus universiteto Studentų atstovybės Kauno fakulteto (VU SA KnF) Kultūros vadybos studijų programos studentei Agnei Januškevičiūtei. Pirmaisiais savo gyvavimo metais iniciatyva vyko tik fakulteto teritorijoje, tačiau vėliau žvakių upė išsiliejo į Kauno gatves.  2020 metais dėl pandemijos grėsmės „Sielų upės“ tradicija tęsėsi VU SA KnF socialinių tinklų paskyrose, o po metų vėl sugrįžto į Kauno erdves.