Mokslininkai tikėjosi surinkti maždaug tiek medžiagos, kiek telpa į puodelį, bet vis dar negali tiksliai pasakyti, kiek jos buvo paimta nuo anglies turtingo asteroido Benu (Bennu), esančio už maždaug 97 mln. km nuo mūsų. Taip yra dėl to, kad pagrindinis mėginio konteineris dar neatidarytas, per renginį Johnsono (Džonsono) kosmoso centre Hjustone sakė pareigūnai.

„Viskas daroma lėtai ir skrupulingai, bet mokslas jau prasideda“, – sakė pagrindinis misijos mokslininkas Dante Lauretta (Dantė Loreta), dirbantis Arizonos universitete.

2016 metais paleistas NASA kosminis aparatas „OSIRIS-REx“ prieš trejus metus nusileido ant asteroido Benu ir paėmė medžiagos nuo jo uolėto paviršaus. Praėjusį mėnesį, praskriedamas pro Žemę, aparatas numetė kapsulę su mėginiais; ji nukrito Jutos dykumoje.

Tikimasi, kad rugsėjo 24 dieną į Žemę pargabentos medžiagos yra gerokai daugiau nei tos, kuri buvo pargabenta per dvi japonų misijas ir kuri tilptų maždaug į arbatinį šaukštelį.

Juodų dulkių ir gabalėlių buvo palei vidinio mėginių konteinerio išorinį kraštą, sakė D. Lauretta. Anot jo, dar reikia išstudijuoti „visą nežemiškos medžiagos lobių skrynią“. Šie mėginiai yra neįkainojami – tai išlikę „statybiniai blokai“ iš Saulės sistemos formavimosi laikų.

Niekas per trečiadienio renginį nepamatė tiesiogiai pačių mėginių – buvo pademonstruotos tik nuotraukos ir vaizdo įrašai. Asteroido dalelės yra už uždarų durų naujoje Johnsono (Džonsono) kosmoso centro laboratorijoje, o į ją gali patekti tik mokslininkai ir tik su apsauginiais kostiumais.

Be anglies, asteroido nuolaužose yra vandens – molio mineralų sudėtyje, pažymėjo D. Lauretta ir kiti.

„Manome, kad būtent taip vanduo pateko į Žemę, – sakė D. Lauretta. – Tokie mineralai, kokius matome [atgabentus] iš Benu, nukrito ant Žemės prieš 4–4,5 mlrd. metų ir padarė mūsų pasaulį tinkamą gyventi.“

Surinkti naujų žinių apie tai, kaip formavosi Saulės sistema ir, ypač, Žemė, buvo vienas iš pagrindinių 1 mlrd. dolerių (0,94 mlrd. eurų) atsiėjusios ir septynerius metus trukusios misijos tikslų.

Viskas daroma lėtai ir skrupulingai, bet mokslas jau prasideda.

„Nėra nieko įdomesnio“, – sakė NASA administratorius Billas Nelsonas (Bilas Nelsonas).

2020 metais D. Lauretta ir jo komanda prarado dalį laimikio, kai kelios dienos po mėginių paėmimo užsikirto jų konteinerio dangtis. Aparatas susiurbė tiek daug dalelių nuo Benu, kad mažų akmenukų pateko po dangčiu ir jo nebebuvo galima uždaryti, o dalelės ėmė skrieti į kosmosą.

Štai kodėl mokslininkai tiksliai nežino, kiek medžiagos buvo pargabenta į Žemę. Jie tikėjosi maždaug 250 gramų, bet tikslius duomenis gaus tik tada, kai bus atidarytas mėginių konteineris – maždaug po poros savaičių.

Didelė trečiadienį pademonstruotos medžiagos dalis išbyrėjo užstrigus dangčiui, prieš tai, kai viską grįžimui į Žemę skirtoje kapsulėje pavyko uždaryti. Didesnieji matomi gabaliukai yra iki 2,5 cm skersmens.

Mokslininkai jau turi daug medžiagos, nors pagrindinis mėginių konteineris dar nė neatidarytas, sakė NASA astromedžiagų kuratorius Francisas McCubbinas (Fransisas Makabinas).

Kai mėginiai bus archyvuoti, komanda išdalys po kažkokią jų dalelę mokslininkams visame pasaulyje, o nemažą dalį paliks tyrinėjimui ateityje, kai turėtų būti geresnių technologijų.

NASA turi ir kitą asteroidų medžioklei parengtą kosminį aparatą – jis jau starto aikštelėje Floridoje. Startas planuojamas šią savaitę.

Misijos tikslas – retas iš metalo sudarytas asteroidas Psichė (Psyche). Mėginių iš jo nebus parskraidinta.