Brangimą riša prie algų

Šiuo metu Seime svarstomos Mėgėjų žvejybos įstatymo pataisos, kurios numato žvejybos leidimų kainas didinti 2–3 kartus.

Dviejų parų žvejybos leidimas, kainavęs 1,4 eurus, brangtų iki 3 eurų, mėnesio leidimas, kainavęs 5 eurus, brangtų iki 15 eurų, o metinis leidimas nuo 14 eurų brangtų iki 50 eurų.

Seimo narė Aistė Gedvilienė tikino, kad branginimo iniciatyva atėjusi iš pačių žvejų mėgėjų, kurie, neva, suprantantys, kad valstybės turtas Lietuvoje išdalinamas pernelyg pigiai.

Žvejybos leidimų branginimas siejamas su tuo, kad jis 11 metų nebuvo keistas.

Per tą laiką žmonės Lietuvoje prasigyvenę, todėl tas 2–3 kartų brangimas neatrodantis drastiškai. Pateiktas pavyzdys, kad vidutinis darbo užmokestis, statistikos duomenimis, užaugęs 2,5 karto. 2012 m. vidutinis darbo užmokestis siekęs 1 651 litą arba 480 eurų, o 2023 m. jis buvęs 1 241 euras.

Kelis kartus didinti žvejybos leidimų kainas esą būtina ir dėl to, kad smarkiai išaugusios įžuvinimo medžiagos kainos. Pagal 2023 m. duomenis, vienos įžuvinimui skirtos lydekaitės rinkos kaina buvusi 1,8 euro. Todėl pagal senąsias kainas už dviejų parų žvejybos leidimo kainą nebeįmanoma nupirkti netgi vienos įžuvinimui skirtos lydekaitės.

Jonas Jarutis / Asmeninio archyvo nuotr.

Įžvelgė piktnaudžiavimą galia

Dalį Seimo narių 2–3 kartus planuojamos didinti mėgėjiškų žvejybos leidimų kainos papiktino. Žvejyba, kaip ir daugelis kitokių veiklų, gražiausių Lietuvos vietų, greitu laiku prieinamos bus tik patiems turtingiausiems Lietuvos žmonėms.

„Gamtos ištekliai yra visos valstybės žmonių nuosavybė“, – priminė Seimo narys Edmundas Pupinis.

Kad yra infliacija, todėl kainų kėlimas neišvengiamas tris kartus didinamu mokesčiu, prisipažino nustebęs ir Seimo narys Vilius Semeška.

Seimo narys Artūras Skardžius įžvelgiantis ir piktnaudžiavimą parlamentine galia, matantis norą pasipinigauti, nes nėra atsakymo, kur iš žmogaus mokesčių pavidalu atimtus pinigus ketinama padėti.

Seimo narys Algis Strelčiūnas pastebėjo, kad nereikėtų manipuliuoti tuo, kad žvejai mėgėjai patys prašę didinti žvejybos mokesčius. Jei kas ir buvęs užsiminęs, tai tikrai neprašęs didinti mokesčių 2–3 kartus.

Pastebėta, kad svarstant mėgėjų žvejybos leidimų kainų kėlimo procedūrą nėra jokių žvejų mėgėjų organizacijų pozicijos.

Kas bent kiek yra susidūręs su viešuoju valdymu, puikiai supranta, kad surinkti net ir tiksliniai pinigai, patekę į biudžetą, ne visada skiriami toms reikmėms, kurioms yra numatyti.

Galbūt Seimo nariai nebesuvokia, jog jau kurį laiką, o tiksliau nuo šio Seimo kadencijos pradžios, nei žmonių, nei atskirų grupių gynėjų – asociacijų ar klubų nuomonės – niekas nebeklausia. Neva, Seime, Vyriausybėje sėdi patys protingiausi Lietuvos žmonės, kurie žino, kada ir ką reikia daryti.

Neaiškūs investavimo tikslai

Esminis klausimas, kam bus naudojami 2–3 kartus daugiau surinktų pinigų iš žvejų mėgėjų.

Šiuo metu Lietuvoje yra per 300 tūkst. žvejų mėgėjų. Iš jų už žvejybos leidimus per metus būdavo surenkama nuo 1,4 iki 1,6 mln. eurų. Išaugus mokesčiams 2–3 kartus, sumos išaugs iki 4–5 mln. eurų, jei tie patys 300 tūkst. žvejų mėgėjų išliks, nes kai kam, ypač pensininkams, sumos gali pasirodyti ir per didelės.

Seimo narė A. Gedvilienė teigė, kad iš žvejybos leidimų surinkti pinigai būtų investuojami į vandens telkinius: įžuvinimą, žvejybos vietų tvarkymą, valčių įleidimo vietų statybą, aplinkosaugą.

Labiausiai užkliūva tai, kad už žvejų mėgėjų pinigus planuojama įrengti valčių įleidimo vietas.

„Stebina galimas pinigų panaudojimas valčių nuleidimo vietų kūrimui. Tikras žvejys mėgėjas atsiveža guminę valtelę ir jam nereikia jokių infrastruktūrų. Bijau, kad prikursime infrastruktūrų, o po to visos antys kilnosis nuo bangų, kai po ežerus ir upes lakstys valtys su elektriniais varikliais ar vandens motociklai“, – pastebėjo Seimo narys E. Pupinis.

Seimo narys Jonas Jarutis mano, kad iš žvejų mėgėjų surinktų pinigų panaudojimas vandens telkiniams gali būti tik fikcija.

„Kas bent kiek yra susidūręs su viešuoju valdymu, puikiai supranta, kad surinkti net ir tiksliniai pinigai, patekę į biudžetą, ne visada skiriami toms reikmėms, kurioms yra numatyti. Iš bendro katilo dažniausiai tik dalis yra atiduodama tam, kam buvo numatyta“, – pastebėjo J. Jarutis.

Drastiškas 2–3 kartų žvejybos leidimų kainų kėlimas gali būti viena iš daugelio priemonių, kurios svarstomos ir bus įvedamos tam, kad būtų užkaišytos vis labiau ir dėl suprastėjusios ekonomikos didėjančios biudžeto skylės.