Neužteko laiko

Advokatų profesinės bendrijos „ConsulTax“ įkūrėjas ir vadovas, ilgus metus verslo klientus dėl mokesčių optimizavimo konsultuojantis Albertas Kručkauskas sako, kad kiekvienas mokesčių sistemos keitimas yra jautrus tiek socialine, tiek ekonomine plotme, ypač kai tokie pakeitimai susiję su didžiausia mokesčių mokėtojų grupe – gyventojais.

Gausios akademinės patirties sukaupusio eksperto įsitikinimu, planuojami pakeitimai palies kiekvieną ekonomiškai aktyvų Lietuvos gyventoją, o diskusijoms ir vertinimams buvo skirta nepakankamai laiko. „Neišgirdome tokios reformos strateginių tikslų ir siekių, todėl susidaro vaizdas, kad daroma tam tikrų epizodinių apmokestinimo pakeitimų, neįvertinus jų poveikio socialiniams procesams, kokius ekonominius procesus šie pakeitimai stimuliuos ar slopins“, – požiūrį pateikia A. Kručkauskas.

„Be to, numatomi mokesčių pakeitimai įneš daug sumaišties: reikės keisti daug poįstatyminių teisės aktų, mokesčių administravimo procedūrų, pertvarkyti informacines sistemas. Tai nulems padidėjusį klaidų ir pažeidimų skaičių pirmaisiais reformos įgyvendinimo laikotarpiais, kol gyventojai tinkamai supras įstatymų reikalavimus, sugebės planuoti savo finansinę ateitį“, – tęsia jis.

Kryptis: A. Kručkausko nuomone, siekis sulyginti individualia veikla užsiimančio asmens apmokestinimo naštą su darbuotojo demonstruoja valstybės strateginę gairę skatinti žmones rinktis darbą įmonėse, o ne pastangas kurti verslą ir darbo vietas savarankiškai. / A. Kručkausko asmeninio archyvo nuotr.

Socialinis teisingumas?

Bene daugiausia prieštaros viešojoje erdvėje sulaukia siekis suvienodinti pagal darbo sutartis ir individualiai dirbančių gyventojų pajamų apmokestinimą. Kalbama apie socialinį teisingumą, bet ar, žvelgiant teisiškai, tai iš tiesų yra teisingumas?

A. Kručkauskas prisipažįsta visiškai pritariantis nuomonei, kad individuali veikla negali būti lyginama su darbo santykiais. „Individualia veikla užsiimantis asmuo yra paliktas vienas su visais rinkos ir viešojo sektoriaus jam keliamais pavojais, toks asmuo turi savarankiškai pasirūpinti darbo vieta, priemonėmis, rinkodara, apskaita, informacinėmis sistemomis, socialinėmis garantijomis, todėl jis negali būti lyginamas su įdarbintu asmeniu, kuriuo visais paminėtais aspektais pasirūpina darbdavys, skirdamas tam išteklių iš bendrojo pelno“, – sako jis.

Teisininko vertinimu, siekis sulyginti individualia veikla užsiimančio asmens apmokestinimo naštą su darbuotojo demonstruoja valstybės strateginę gairę skatinti žmones rinktis darbą įmonėse, o ne pastangas kurti verslą ir darbo vietas savarankiškai. „Vertinčiau tai kaip stambiojo verslo, darbdavių protegavimą konkurencinėje kovoje dėl darbo jėgos“, – sako A. Kručkauskas.

Jis taip pat pastebi, kad susiduriama su paradoksu, kai, viena vertus, apmokestinimu slopinama individuali veikla, kita vertus, skatinamas mikroverslas įmonėse. Ekonomikos ir inovacijų ministerija skaičiuoja, kad mokesčių reformoje numatomi pelno mokesčio pakeitimai leistų lengviau augti apie 10 tūkst. smulkiųjų įmonių.

Daugelyje šalių naujam, smulkiajam verslui taikomos pirmų metų vadinamosios mokesčių atostogos. Apie jas politikai daug kalbėjo, bet reformos dokumentuose tokios pelno mokesčio lengvatos nebeliko.

„Be abejonės, smulkųjį verslą reikia skatinti, nes jis susiduria su naujovių versle iššūkiais. Siūlomi pakeitimai tikrai turėtų praplėsti subjektų, kuriems taikomos lengvatos, ratą, tačiau abejonių kelia smulkiojo verslo apibrėžtis pagal apyvartą. Akivaizdu, kad prekybos ar gamybos įmonių apyvarta yra nesulyginama su paslaugų įmonių apyvarta, nes pirmosios patiria didelių sąnaudų, o paslaugų įmonių kaštai yra žymiai mažesni, tačiau pelningumas – didesnis“, – akcentuoja A. Kručkauskas.

„Daugelyje šalių naujam, smulkiajam verslui taikomos pirmų metų vadinamosios mokesčių atostogos. Apie jas politikai daug kalbėjo, bet reformos dokumentuose tokios pelno mokesčio lengvatos nebeliko. Kur kas veiksmingesnis iš siūlymų skatinti smulkųjį verslą yra apyvartos ribos, nuo kurios privalu registruotis PVM mokėtoju, didinimas nuo šiuo metu esančių 45 tūkst. eurų iki 55 tūkst. eurų“, – neabejoja A. Kručkauskas.

Jis įsitikinęs, kad, peržiūrėjus mokesčių reformą, vis dėlto daugiau dėmesio verta skirti būtent pelno mokesčio pertvarkymui. Anot A. Kručkausko, jau tapo akivaizdu, kad šiuo metu Lietuva negali konkuruoti su savo kaimynėmis. „Ypač su Estija, kurioje taikomos lengvatos refinansuotam pelnui, t. y. pelno mokesčiu apmokestinama tik ta pelno dalis, kurią akcininkai išsimoka dividendais. Pastaruoju metu pastebima verslo, ypač verslo virtualiojoje erdvėje, logistikos, tarpininkavimo ir kitų verslų migracija iš Lietuvos į palankesnes apmokestinimo jurisdikcijas. Šiuo metu Lietuva pralaimi konkurenciją mokesčiais, prarandami dideli finansiniai srautai“, – teigia teisininkas.

VMI spaudimas

Vis dar kalbant apie smulkųjį verslą, bet šiek tiek atsitraukiant nuo numatomos mokesčių reformos, A. Kručkauskas taip pat pastebi, kad smulkusis verslas Lietuvoje vis stipriau jaučia pakitusią mokestinių skolų išieškojimo politiką, kuri daugumai smulkiųjų verslininkų gali baigtis netgi verslo žlugimu. Atrodo, jau baigėsi tam tikrų mokestinių lengvatų laikas, kuris buvo tarsi įsivyravęs dėl pandemijos ir kitų ekonomikos šokų.

Eksperto teigimu, verslo aplinkai ne tiek skausmingi patys mokesčiai, kiek nežinomybė dėl jų taikymo procedūrų. „Pandemijos laikotarpiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ne kartą keitė mokesčių atidėjimo lengvatų taikymo kriterijus ir politiką. Viena vertus, ilgą laiką leido mokesčių nemokėti ir teikė subsidijas, kita vertus, po kurio laiko įjungė griežtus kontrolės mechanizmus, kuriais bandė pritaikytas mokesčių atidėjimo lengvatas panaikinti, įvedė papildomų kriterijų subsidijas gavusiems verslams dėl jų naudojimo, bando išdalytas subsidijas susigrąžinti. Taigi, verslas susidūrė su neapibrėžtumo ir teisinio netikrumo situacija“, – sako jis.

Teisininko vertinimu, VMI smulkiesiems verslams nesuteikia protingo laikotarpio mokesčiams sumokėti: deklaravus mokesčius ir laiku jų nesumokėjus, įmonės jau kitą dieną gali susidurti su nepriemokos išieškojimo priemonėmis.

„Iš esmės pasigendama aiškių principų ir kriterijų, kuriems verslams galima tikėtis mokesčių atidėjimų. Nematome paskelbtų aiškių nuostatų, kas, kada, kokiomis sąlygomis ir kokiam laikotarpiui gali gauti mokestinę paskolą. Iš praktikos galiu pasakyti, kad kiekvienas atvejis vertinamas individuliai ir dažnai priklauso nuo konkretaus VMI inspektoriaus nusiteikimo. Žiūrint istoriškai, būtent ši sritis, mokesčių atidėjimas ir išdėstymas, yra mažiausiai apibrėžta, joje pastebima manipuliavimų keičiant mokesčių administravimo politiką“, – dėsto A. Kručkauskas.

„Nesakyčiau, kad mokestinės paskolos sutartys tapo neįmanomos, tiesiog VMI nuolat keičia kriterijus ir reikalavimus joms sudaryti. Suprantama, kad mokesčius mokėti privalu, bet jei jau įstatymai nustato galimybę juos tam tikrais atvejais atidėti ar išdėstyti, turi būti aiškumas, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasinaudoti tokiomis galimybėmis“, – papildo jis.

Įtampa: šiuo metu jau galioja 2022 m. priimti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai dėl sankcijų už mokesčių teisės pažeidimus sugriežtinimo. Baudos siekia iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio, kai anksčiau jos siekė iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio. / T. Urbelionio / BNS nuotr.

Brangstančių kreditų įtaka

A. Kručkauskas taip pat pastebi, kad daugėja atvejų, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui virsta kriminaliniu nusikaltimu, nors anksčiau už atsiskaitymų tvarkos pažeidimus buvo įprasta taikyti administracinę atsakomybę.

„Desperatiškas anksčiau priimtų abejotinų mokesčių administravimo sprendimų taisymas negali būti daromas radikaliais, atvirkščiai proporcingais sugriežtinimais. Laimei, mokesčių administratoriui nesuteikta ikiteisminio tyrimo teisė, todėl tikiuosi, kad situacijų kriminalizavimo iniciatyvas kritiškai įvertins prokurorai, teismai ir jas atitinkamai amortizuos“, – teigia jis.

Anot A. Kručkausko, išaugus kreditų kainoms, verslai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, išaugusios palūkanos mažina verslo pelningumą. Tokios tendencijos ryškiau pastebimos Nekilnojamojo turto (NT) vystymo sektoriuje, kuriame tiek NT pirkėjai, tiek vystytojai yra tiesiogiai priklausomi nuo kreditavimo sąlygų.

„Šiuo metu situacija ypač nepalanki, nes išaugusios palūkanos ne tik mažina vystomų objektų pelningumą, bet ir neigiamai veikia brangius kreditus gaunančių pirkėjų perkamąją galią. Aišku viena – apibrėžties mažėja, todėl verslas turi labai atsargiai vertinti plėtrą ir finansų pritraukimo galimybes. Jei kalbėsime apie mokesčių atidėjimo perspektyvas, jas mokesčių administratorius siaurina, sąlygos neaiškios, dinamika juda griežtinimo linkme“, – teigia teisininkas.

Ruoštis klaidų periodui

Kokį efektą sukeltų greta VMI politikos permainų pastatyti mokesčių reformos pakeitimai ir ką tai apskritai reikštų smulkiajam verslui iš mokestinės perspektyvos?

Bet kuri reforma visų pirma įneša neaiškumo ateitimi, atsako A. Kručkauskas. „Jei mokesčių reforma bus patvirtinta, pirmieji jos įgyvendinimo laikotarpiai verslui bus iššūkis dėl ateities finansinių rodiklių prognozių, išaugs klaidų dėl pasikeitusių apmokestinimo procedūrų skaičius. Ypač skausmingai tai atsilieps smulkiajam verslui ir gyventojams, kurie turi ribotų galimybių pasitelkti profesionalių specialistų pagalbą“, – neabejoja jis.

Išaugus kreditų kainoms, verslai susiduria su apyvartinių lėšų stygiumi, išaugusios palūkanos mažina verslo pelningumą. Tokios tendencijos ryškiau pastebimos NT vystymo sektoriuje.

„Šiuo metu jau galioja 2022 m. priimti mokesčių administravimo įstatymo pakeitimai dėl sankcijų už mokesčių teisės pažeidimus sugriežtinimo. Baudos siekia iki 100 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio ir pradėtos taikyti nuo 2023 m. gegužės 1 d. Taigi mokestinės klaidos kainuos dvigubai brangiau nei iki šiol, nes iki šiol bauda siekė iki 50 proc. nesumokėtų mokesčių dydžio“, – aiškina A. Kručkauskas.

„Mokesčių reformos kontekste tokie pasikeitimai gali labai skaudžiai paveikti verslą, padidinti nemokumo rizikas, todėl mokesčių mokėtojai bus priversti skirti daugiau išteklių pasikeitusiems teisės aktams analizuoti ir mokestinėms situacijoms vertinti“, – pabrėžia teisininkas.

Diskusijos dėl naujo NT mokesčio dizaino

Dėmesio centre dėl vadinamųjų RRF (Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano) lėšų įšaldymo atsidūrė ir naujasis Nekilnojamojo turto (NT) mokestis. Be jau ES įšaldytų 26 mln. eurų, šimtų milijonų eurų RRF paramos Lietuva ir ateityje negautų tuo atveju, jeigu NT įstatymas būtų nepriimtas arba jau priimti šis ir kiti įstatymai nebūtų tinkamai įgyvendinami. Kaip numatoma, parengtas naujas Nekilnojamojo turto mokesčio dizainas turėtų suteikti daugiau pajamų savivaldybėms.

A. Kručkauskas sutinka, kad dėl NT apmokestinimo iš tiesų galima diskutuoti daug. Pasirinktas reformos modelis – praplėsti mokėtojų ratą ir tolygiai apmokestinti NT pagal konkrečių savivaldybių NT verčių medianas. „Vizualiai atrodo pagrįsta, bet ar tai bus labiau teisinga? Mano įsitikinimu, NT mokesčio reforma turi būti tiesiogiai siejama su savivaldybių biudžetų pertvarkymu. Pažangiose NT mokesčių sistemose, pavyzdžiui, JAV, numatyta, kad NT mokesčiai mokami į bendruomenės, kurios ribose yra apmokestinamas turtas, biudžetus ir konkreti bendruomenė jaučia tiesioginę šio mokesčio naudą“, – aiškina teisininkas.

Pasak jo, šis mokestis atrodytų žymiai efektyviau, jei jis būtų skiriamas į konkrečios seniūnijos biudžetą, kurios teritorijoje yra apmokestinamas NT. Iš šio mokesčio būtų finansuojama tos seniūnijos infrastruktūra, konkrečios seniūnijos gyventojai rūpintųsi NT vertės išlaikymu ir mokesčio surinkimo priežiūra.

„Šiuo metu NT mokesčio mokėtojai nejaučia šio mokesčio naudos, nes turto savininkų sumokami mokesčiai keliauja į savivaldybės dalis, kuriose gyventojai nebūtinai tinkamai rūpinasi NT vertės augimu. Tai skatina ieškoti socialinių paslaugų ten, kur šie mokesčiai savivaldybės sprendimu yra naudojami intensyviau, pavyzdžiui, statomos naujos mokyklos, darželiai, ligoninės“, – detalizuoja ekspertas.

„Taip skatinamas intensyvesnis eismas savivaldybėje, vaikai ar pacientai turi ieškoti socialinių paslaugų rajonuose, kurie yra gerokai nutolę nuo jų gyvenamųjų vietų, gyventojai nejaučia įsitraukimo į bendruomenės finansų valdymą. Sumokėtus mokesčius skirsto savivaldybė, kurios teritorijos ir poreikių konkretus NT mokesčio mokėtojas tiesiogiai nejaučia. Aš esu šalininkas idėjos, kad NT mokesčiu turi naudotis konkreti bendruomenė – miestelis, seniūnija ar kadastrinė vietovė, kurios teritorijoje yra apmokestinamas NT“, – teigia A. Kručkauskas.

Šią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė įregistravo Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo pakeitimą, kuriuo, pasak jo, būtų šiek tiek keičiamas Vyriausybės pateiktas NT mokesčio modelis, o savivaldybės būtų įgalintos susimodeliuoti mokestį pagal savo prioritetus.

Kartu parlamentaras siūlo įteisinti vienas plačias tiek komercinio, tiek gyvenamojo NT mokesčio tarifų vadinamąsias žirkles – nuo 0,05 proc. iki 4 proc. Vyriausybės siūlymu būstui, kurio vertė siekia 1–2 medianas, būtų taikomas 0,06 proc. mokesčio tarifas, o viršijus dviejų medianų vertę – 0,1 proc.

Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus M. Lingės įregistruotą pakeitimą vadina tik Vyriausybės siūlomo modelio patikslinimu. LB jau anksčiau yra sukritikavęs Vyriausybės planą, esą jis neatitinka pagrindinių geros mokesčių sistemos principų.

„Lietuvos banko išeities taškas apskritai yra, kad tas pats nekilnojamojo turto mokestis nebūtų apmokestinamas pagal savivaldybes, bet kad būtų apmokestinamas asmens turimas nekomercinis nekilnojamasis turtas, nes tik tokiu būdu yra užtikrinamas vertikalus ir horizontalus teisingumas“, – spaudos konferencijoje antradienį kalbėjo G. Šimkus.

„Gali nutikti taip, kad, nepaisant tarifų ar kas juos nustato, Akmenėje (...) nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė negu kito asmens turimas turtas Vilniuje, bet Akmenėje jis sumokėtų didesnį mokestį nei Vilniuje. Tai, mūsų galva, yra socialinis neteisingumas“, – sako G. Šimkus.

Dabar NT yra apmokestinamas progresiniu 0,5–2 proc. tarifu, tačiau tik nuo 150 tūkst. eurų vertės, o turintiems tris ir daugiau vaikų arba neįgalų vaiką – nuo 200 tūkst. eurų.

G. Šimkus įsitikinęs, kad toks modelis yra tinkamas, užtektų tik jį patobulinti. „Man atrodo, amerikiečiai turi neblogą posakį – don’t fix what’s not broken – netaisyk to, kas nesulaužyta. Mano galva, reikia tiesiog pakalibruoti tai, ką turime“, – teigia LB vadovas.