Plačiau LNK reportaže pasakojo Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

– Siūlau apsišarvuoti kantrybe ir palaukti rinkimų Lenkijoje. Kiek aš suprantu, patys lenkai dabar tuos žodžius glaisto. Kiek aš kalbu su lenkais, žinau, kad jų pozicija kitokia. Reikia, kad politinės, priešrinkiminės emocijos nurimtų ir mes visi kovotume už ukrainiečių pergalę ir narystę Europos Sąjungoje bei NATO.

– Valstybės turto ministras davė interviu  radijuje ir jis pasakė, kad ginklai šiuo metu nėra tiekiami. Nėra taip, kad kažkas bandytų glaistyti. Kas čia vyksta? Ar tai tik Lenkijos vidaus politikos reikalas, ar tarptautinis politikos spaudimas Ukrainai sėsti prie derybų stalo su Rusija? Juk Lenkija buvo nepraprastai svarbi sąjungininkė.

– Manau, kad tai tik pataikavimas tam tikroms populistinėms grupėms. Bet jų tyra labai mažai. Tai rodo valdančiųjų desperaciją ir bandymą gauti tokių grupių balsus. Bet jei ir toliau bus taip kalbama, bijau, kad tie patriotai, kurių Lenkijoje yra dauguma, gali nusisukti nuo šios partijos ir balsuoti už kitą. Aš labai tikiuosi, kad nebus taip pigiai medžiojami balsai, nes tai yra mūsų bendras interesas. Jei nenorime kartu su lenkais minėti eilinio sovietų Rusijos įsiveržimo į mūsų teritorijas, tai būtų gerai, kad baigtume tokias kalbas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Lenkijos premjeras taip pat pasakė, kad Ukraina yra tarsi skęstantis žmogus, kuris gali kartu nusitemti ir jį gelbėjantį.

– Tai prasidėjo nuo sprendimo dėl grūdų. Tikiuosi, kad tie sprendimai anksčiau ar vėliau baigsis. Šiais metais tikėtina, kad pradėsime derybas su Ukraina dėl narystės Europos Sąjungoje. Jei Lenkija toliau bandys apginti tam tikrų grupių interesus, tai Ukraina niekada neįstos į Europos Sąjungą. Derybose yra tarpvyriausybinė konferencija, kur viena šalis turi veto teisę. Visi mes turime išmokti derinti savo interesus su Ukraina. Turime priprasti, kad Ukraina sėdi prie to paties stalo ir valgo iš tos pačios lėkštės kaip ir mes. Turime su tuo susitaikyti. Mes ir patys turėjome tam tikrų skausmingų klausimų, bet sugebėjome rasti sprendimus. Tikiuosi, kad sugebėsime įtikinti tam tikrus Lenkijos politikus, kad reikėtų mąstyti apie bendrus interesus.

– Yra dar trys savaitės iki rinkimų Lenkijoje. Jūs sakote, kad viskas pasikeis po rinkimų. Tačiau, ką šios trys savaitės be Lenkijos ginklų reiškia Ukrainai? Lenkija iki šiol labai advokatavo dėl sprendimo perduoti sovietinius tankus.

– Lenkija yra NATO šalis. Yra bendri formatai, kur mes tariamės dėl logistikos. Mes veikiame kaip šeima, kuri gina Ukrainą. Niekur negirdėjau, kad lenkai sustabdytų tiekimą kitų šalių ginkluotės per savo teritoriją. Taip pat aiškinsimės dėl jų nacionalinio pasakymo. Aš turiu ir kitų kanalų, ne tik viešų, kad tai nėra galutinė Lenkijos nuomonė. Yra tam tikros emocijos, yra tam tikras viešas pozicijos demonstravimas prieš rinkimus. Tačiau, esu įsitikinęs, kad Lenkijos strateginiai interesai nesikeičia. Mes pabandysime užtikrinti tai savi dvišaliuose pokalbiuose.

– Ar jau skambinote kažkam po šio pareiškimo?

– Skambinau, kalbėjau, gavau labai daug žinučių su panašiais klausimais. Visi klausia, kas vyksta Lenkijoje. Rinkimai vyksta. Jie greitai praeina. Kai praeis, tada žiūrėsime, ką lenkų tauta pasirinko ir toliau tęsime dialogą. Galima sakyti, kad ir mes pereiname į rinkiminius metus. Didžiuojuosi mūsų Seimo nariais, kad nubalsavo už rezoliuciją dėl Ukrainos pakvietimo į NATO. Būsime ir toliau tuo pavyzdžiu ir bandysime įtikinti, kad būtent taip reikia elgtis. Vienintelis dalykas, kuris mus gali apsaugoti nuo panašios invazijos, yra Ukrainos pergalė.